Darganotą pirmadienio rytą Pabradės poligono smėlynuose sutinkamas į Lietuvą atvykęs Vokietijos kancleris O. Scholzas. Jis sveikinosi ir su savo šalies kariais, kurių Lietuvoje vis daugiau.
„Vokietija tvirtai remia Baltijos šalis, pripažįsta savo atsakomybę dėl saugumo euroatlantiniame aljanse. Tai, kad dislokuojame Lietuvoje brigadą yra įtikinamas indėlis. Septynerius metus vadovaujame NATO priešakinėms pajėgoms Lietuvoje. O dabar dislokuojame brigadą“, – sakė Vokietijos kancleris Pabradėje.
Apie brigadą Lietuvai O. Scholzas pranešė prieš dvejus metus, per tą laiką brigados dislokavimo data stumiasi tolyn. Iš pradžių kalbėta, kad brigada galėtų būti perkelta 2025 metais, o pastarosiomis savaitėmis jau kalbama, kad 5 tūkstančiai karių su technika bus perkelti 2027 metais.
Prezidentas G. Nausėda sako, kad šį procesą reikia spartinti.
„Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga. Tačiau mūsų strateginė saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo. Neturime prabangos gaišti nei vienos minutės“, – pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Ką dėl brigados Lietuvai akcentuoja patys vokiečiai galima suprasti iš kartu su O. Scholzu į Pabradę atvykusių Vokietijos žurnalistų. Pats pirmas klausimas – kaip Lietuva pasiryžusi dalintis brigados perkėlimo kaina. O tai yra dideli pinigai net ir galingiausiai Europos ekonomikai – Vokietijai.
Lietuva planuoja išleisti milijardą eurų: stato kareivines, tiesia kelius. Vokiečiai skaičiuoja, kad vien brigados apginklavimas jiems kainuos bent 10 milijardų. Ir dar po milijardą kasmet brigados išlaikymui.
„Mus siejantys dvišaliai santykiai ir glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje yra egzistencinės svarbos Lietuvai“, – tikino Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Tiesa, lyginant pagal šalių dydžius, Lietuvos išlaidos tiek brigados priėmimui, tiek apskritai gynybai kur kas didesnės. Vokietija tik šiemet priartėjo prie 2 procentų BVP gynybai.
„Vokietija masiškai investuoja į kariuomenę, nes saugumas nėra nemokamas. Iškėlėme užduotį kuo geriau aprūpinti karius. Įkurtas specialus 100 milijardų eurų fondas, įsipareigojome skirti 2 procentus BVP gynybai. Tai bus pasiekta šiemet. O dabar norėčiau su savo bičiuliu ir draugu įsitikinti mūsų karių pajėgumu“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
G. Nausėda ir O. Scholzas sėdo į vokiečių atsivežta pėstininkų kovos mašiną ir važiuoja į poligono gilumą.
Vokietijos kancleris į Lietuvą atvyko ne šiaip pasisveikinti su savo šalies kariais, bet ir stebėti pratybų, kurios Vokietijai taip pat yra simboliškai labai svarbios. Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvą yra atvykę ir treniruojasi daugiau nei 3 tūkstančiai Vokietijos karių. Taip pat yra dislokuota daugybė karinės technikos iš Vokietijos.
Vokiečiai sako, kad tokio masto dislokacijos jų šalyje taip pat nėra buvę po Šaltojo karo.
Pastaruosius mėnesius visame NATO vyksta didžiausios karinės pratybos nuo Šaltojo karo. Tačiau Pabradėje vyksta ir atskiros vokiečių pratybos.
„Šitas vienetas, divizija treniruojasi kaip kartu su Lietuvos kariuomene reikėtų ginti Lietuvos Respublikos teritoriją“, – apie pratybas LNK žinioms sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
O. Scholzas ir G. Nausėda Pabradėje pirmadienį stebėjo kaip vokiečiai ir lietuviai, kiti sąjungininkai, treniruojasi stabdyti rusus iš žemės ir oro. Manevrus tolumoje vainikuoja prie pats O. Scholzo ir G. Nausėdos sustoję ir salves paleidę pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“.
Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad pratybos poligone svarbu, bet šį kartą svarbiausia dalis buvo mažiau matoma. Vokiečiai treniravosi kuo greičiau permesti tūkstančius karių ir šimtus vienetų technikos į Lietuvą. Skraidino lėktuvais, plukdė laivais, vežė geležinkeliais. Dalis karių ir technikos atvažiavo iš Vokietijos patys.
„Parengimas vienetų, perdislokavimas iš Vokietijos į Lietuvą yra pagrindinis akcentas ir fokusas į šių pratybų siekius“, – sakė V. Rupšys.
O. Scholzas taip pat primena, kad Vokietija jau suteikė Ukrainai paramos už beveik 30 milijardų eurų, daugiausiai po amerikiečių.
„Ukraina kenčia nuo daugybės mirčių, sugriauta daug miestų, sugriauta infrastruktūra. Mums yra aišku, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Jo nuomone, NATO kariai negali būti siunčiami į Ukrainą.
„NATO neketina tiesiogiai dalyvauti kare. Šie klausimai buvo svarstyti ne kartą. Mes galime remtis gerais sprendimais, kurie buvo priimti Vilniuje, teikti paramą Ukrainai“, – teigė jis.
O. Scholzas iš Pabradės išvyko į Latviją, Rygoje susitiko su visų Baltijos šalių premjerėmis.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
