Ši dovana pasitarnavo kaip užuomina ir anaiptol ne pati subtiliausia, rašo „Politico“.
Kinijos antidempingo tyrimas, kuriuo nusitaikyta į europietiškus vyno pagrindu gaminamus gėrimus ir kuris tapo ypač aktualus Prancūzijos konjako gamintojams, vertinamas kaip atsakas į Europos Sąjungos sprendimą inicijuoti kelis į Pekiną orientuotus tyrimus, kurių pagrindas – įtarimai nesąžiningos prekybos praktika tokiuose sektoriuose kaip elektromobilių ir medicinos prietaisų gamyba.
Atsidėkodamas Xi Jinpingas pažadėjo netaikyti prevencinių tarifų prancūziškam brendžiui ir palaikyti E. Macrono idėją siekti olimpinių paliaubų.
Deja, kitaip nei E. Macrono dovanos, pasiūlymų iš Xi Jinpingo sulaukti sekėsi sunkiau.
E. Macronas tikėjosi, kad per poros dienų trukmės Kinijos prezidento viešnagę pavyks įtikinti Pekiną sušvelninti savo poziciją keliais itin svarbiais klausimais, įskaitant prekybos disbalansą ir niekaip neribojamą Kinijos partnerystę su Rusija. Deja, Xi Jinpingas pasirodė kurčias bet kokiems įtikinėjimams: jis neigė esant kokių nors problemų, siūlė tik minimaliai Kinijai skausmingus kompromisus, be to, atvirai iškreipinėjo tiesą, susijusią su Kinijos įsitraukimu į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Kai buvo kalbama apie Ukrainą, Kinijos lyderis pakartojo pažadą negabenti ginklų į Rusiją ir griežtai kontroliuoti dvejopos paskirties įrangos eksportą į Rusiją, bet tai yra anksčiau Kinijos deklaruotos nuostatos.
Xi Jinpingas iš esmės ignoravo Vakarų būgštavimus dėl to, kad Kinija padėjo išsilaikyti Rusijos ekonomikai tiekdama prekes, kurių dėl sankcijų toji šalis nebegalėjo gauti iš Vakarų. Deja, Kinijai tenka priekaištauti, kad sako viena, o daro kita, kai reikia apsispręsti, ar tiesti pagalbos ranką tokioms agresyviai nusiteikusioms šalims kaip Rusija ir Šiaurės Korėja.
Griežčiausias vizito metu nuskambėjęs Xi Jinpingo pareiškimas turėjo suveikti kaip užmaskuotas smūgis Vašingtonui ir kitoms Vakarų valstybėms, kaltinančioms Pekiną remiant Kremlių.
„Mes nesutinkame, kad Ukrainos krize būtų naudojamasi [kaip pretekstu] kaltinti, šmeižti trečiąją šalį ir kurstyti naują šaltąjį karą“, – pasakė jis pirmadienį.
Nuoroda į naują šaltąjį karą, kurios Kinijos komunistų partija paprastai griebiasi norėdama sukritikuoti kokį nors Vašingtono geopolitinį manevrą, kuris nepriimtinas Pekinui, gali sujaudinti E. Macroną, siekiantį paversti Europą strategiškai autonomine karine ir ekonomine galia, nepriklausoma nei nuo Kinijos, nei nuo Jungtinių Valstijų, teigia „Politico“.
Besibaigiant pirmai Xi Jinpingo viešnagės Paryžiuje dienai, Eliziejaus rūmuose sklandė nedrąsiai pakylėta nuotaika: derybos, ypač dėl Ukrainos, keliems patarėjams įkvėpė vilties.
Žiniasklaidai Xi Jinpingas pranešė palaikantis Prancūzijos prezidento raginimą siekti olimpinių paliaubų, kurias E. Macronas laiko galimybe, vedančia prie tvirto tarptautinės teisės nuostatas atitinkančio konflikto sprendimo.
Tačiau dabartiniame kontekste, t. y. kai Rusija įgyja pranašumą Ukrainos mūšių laukuose ir ruošiasi vasarą prasidėsiančiam puolimui, kalbos apie paliaubas per olimpines žaidynes skamba tarytum gražios svajos. Kaip teigia Marcas Julienne’as, Kinijos reikalų ekspertas iš Paryžiuje įsikūrusio idėjų instituto IFRI, Kinijos išreikšto geranoriškumo Prancūzija neturėtų laikyti tikru laimėjimu, kadangi jis atitinka Pekino siekius.
„Pritarimas Prancūzijos prezidento siūlymui pasistengti, kad per olimpines žaidynes būtų pasiektos paliaubos, yra savaime suprantamas, nes Kinija pasisako už ugnies nutraukimą, nors ir nesiima jokių veiksmų šia linkme“, – paaiškino jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienio vakarą atvyko į antrą jo kelionės po Europą stotelę – Serbiją.
Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad Xi Jinpingas „atskrido į Belgradą specialiu lėktuvu, jo valstybinis vizitas surengtas Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus kvietimu“.
Trečiadienį Belgrade Xi Jinpingas susitiks su A. Vučičiumi, Pekinui siekiant stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su draugiškesnėmis Europos šalimis. Kinija investavo milijardus į Serbiją ir kaimynines Balkanų šalis, ypač į kasybą ir gamybą, pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios prekybos sutartį.
Serbijos finansų ministras Siniša Mali valstybiniam transliuotojui RTS sakė, kad per diskusijas trečiadienį daugiausia dėmesio bus skiriama „puikiam projektui“. „Siekiame pritraukti didelių Kinijos investicijų į labai perspektyvią sritį“, – antradienį sakė jis, tačiau pridūrė, kad „šiuo metu kortų neatskleis“.
Per vizitą Serbijos sostinės gatvės buvo išpuoštos Kinijos vėliavomis, plakatais ir reklaminiais stendais, skelbiančiais „šiltą draugų iš Kinijos sutikimą“.
Xi Jinpingo vizitas Belgrade sutampa su 25-osiomis Kinijos ambasados bombardavimo metinėmis. 1999 m. JAV subombardavus ambasadą žuvo trys žmonės. Ambasada nukentėjo per keletą mėnesių trukusią JAV vadovaujamą NATO kampaniją, nukreiptą į Serbijos saugumo pajėgas, Kosove kariavusias žiaurų karą su etninių albanų sukilėliais. Vėliau JAV atsiprašė ir sakė, kad pasenę žemėlapiai suklaidino pilotą ir jis smogė į klaidingą taikinį.
Antradienį serbų dienraštis „Politika“ paskelbė Xi Jinpingo straipsnį, kuriame jis parašė, kad NATO „pasibaisėtinai subombardavo Kinijos ambasadą Jugoslavijoje“, ir perspėjo, kad Kinija „niekada neleis tokiai tragiškai istorijai pasikartoti“. Jis taip pat gyrė „tvirtą it geležis“ Kinijos ir Serbijos draugystę, „sutvirtintą mūsų tautiečių krauju“. Pasak ekspertų, vizito data reiškia, kad jis turės „didelę simbolinę reikšmę“.
Po susitikimo su A. Vučičiumi Xi Jinpingas vyks į Vengriją, ten Kinija daug investavo į didžiules akumuliatorių ir elektromobilių gamyklas.
