Šalių vadovai stojimo į ES 20-ųjų metinių proga pasirašė bendrą pareiškimą. Dokumente teigiama, jog narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.
„Per šiuos du dešimtmečius mūsų pasitikėjimas išaugo, džiaugiamės laisve, demokratija ir gerove. Pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą, kartu tapdamos įspūdinga Europos integracijos ir transformacijos sėkmės istorija. Šiandien drąsiai prisiimame atsakomybę prisidėti prie Europos ateities kūrimo“, – rašoma Baltijos šalių prezidentų pareiškime.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pabrėžė teigiamą narystės ES poveikį Baltijos šalių ekonomikos augimui.
„Šiandien bendras trijų Baltijos šalių BVP siekia daugiau kaip 160 mlrd. eurų – beveik keturis kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius. Per pastaruosius dvidešimt metų įvyko reikšmingas ir visa apimantis pragyvenimo lygio pokytis. Nuo 2004 metų tiesioginės užsienio investicijos Baltijos šalyse padidėjo šešis kartus“, – teigiama dokumente.
Visgi, Baltijos šalių vadovai savo pareiškime pabrėžia – būtina remti Ukrainą kovoje prieš Rusiją, remtis jos bei Moldovos, Sakartvelo eurointegracijos siekius.
„Šiandien ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai kovoja už europines vertybes ir Europos šeimą – savo svarbiausią pasirinkimą. Jie turi tą pačią svajonę, kaip ir mes tada. Dėl istorinės patirties mes ją suprantame ir jaučiame. Tvirtai palaikome tas šalis, kurios puoselėja bendras europines vertybes ir siekia būti kartu. Mes remsime integracijos į Europą siekiančias šalis jų kelyje iki visateisės narystės ES“, – rašoma pareiškime.
V. Čmilytė-Nielsen: šiandienos iššūkių akivaizdoje Europai labiausiai reikia vienybės
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog Lietuvos narystė ES buvo svarbiausias šalies žingsnis per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Anot politikės, šiandieniniame politiniame, ekonominiame bei saugumo kontekste, Vilniaus sėkmės istorija tampa dar vertingesnė.
„Mus, atėjusius iš uniforminio totalitarizmo, Europoje labiausiai žavėjo laisvė ir įvairovė. Mums Europa visada buvo gerovės ir klestėjimo erdvė, sukurta skirtingų kultūrų, įvairiakalbių tradicijų“, – išplatintame pranešime teigia Seimo pirmininkė.
„Mūsų valstybingumas formavosi paribio zonoje tarp Rytų ir Vakarų. Vienybė mums – ne vien graži metafora, o ir egzistencinė kategorija. Jai esame ypač jautrūs. Mūsų valstybės himne „vienybė“ yra raktinis žodis, valstybingumo sinonimas. Grėsmingų šiandienos iššūkių akivaizdoje Europai labiausiai reikia būtent vienybės. Lietuva turi gyvos vieningo veikimo, kuris sutelkė valstybingumui ir padėjo atremti agresiją, patirties. Todėl gali ir privalo kalbėti apie tai“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
I. Šimonytė: saugi, konkurencinga, tvirta ir įtakinga ES – mūsų siekis ir atsakomybė
Sveikindama su stojimo į ES 20-mečių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog „Kovo 11-ąją atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pažadas galėjo išsipildyti tik narystės ES ir NATO dėka“. Anot politikės, per pastaruosius du dešimtmečius šalis neatpažįstamai pasikeitė, tapo brandžia ir atsakinga valstybe.
„Patiriame krizių ir iššūkių, bet esame stiprūs ir pajėgūs jas įveikti – savarankiškai priimdami sprendimus ir atsiremdami į mūsų europinės šeimos petį“, – išplatintame sveikinime sako I. Šimonytė.
„Europos sąjungą vienijantys demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principai leidžia užtikrinti saugumą ir gerovę, skleistis mūsų žmonių talentams, kiekvienam laisvai rinktis savo ateitį ir kartu kurti inovatyvią ir klestinčią Europą. Šiandien Lietuvos balsas – svarus ir girdimas. Turėdami stiprų vertybinį stuburą ir tikėdami laisve ir demokratija, ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu primename Europai ir visam demokratiniam pasauliui: būsime stiprūs, tik jei būsime vieningi ir ginsime savo vertybes“, – teigia premjerė.
Visgi, ji akcentuoja, jog dabar ES neturi praleisti istorinio šanso dar labiau sustiprinti Bendriją, į ją priimant Ukrainą ir Moldovą.
„Saugi, konkurencinga, tvirta ir įtakinga Europos Sąjunga yra mūsų visų siekis ir atsakomybė“, – tvirtina Vyriausybės vadovė.
Užsienio reikalų ministras: Europos projektas dar nėra baigtas
Lietuvos žmones su narystės ES 20-mečiu savo ruožtu sveikina ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak šalies diplomatijos vadovo, nepriklausomą Lietuvą kūrusiems ir su sovietų okupantais kovojusiems lietuviams įstojimas į ES reiškė sugrįžimą į laisvų ir demokratinių Europos šalių šeimą.
„Mūsų vaikams ji (ES – ELTA) leidžia suteikti viską, ką galėtume jiems pasiūlyti geriausia. Taiką, saugumą, ekonominę gerovę, laisvę mokytis, keliauti, kurti, prekiauti. Laisvę būti unikaliais, būti savimi, ir kartu – sėkmingiausios istorijoje politinės ir ekonominės sąjungos dalimi“, – išplatintame vaizdo įraše teigia G. Landsbergis.
Politikas pastebi, jog per pastaruosius du dešimtmečius ES reikšmingai pasikeitė, o šiandien ima virsti geopolitine galia. Visgi, G. Landsbergis akcentuoja, jog „Europos šeima vis dar nėra pilna“.
„Turime padaryti viską, kad Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų šalys, tikiuosi – ir Sakartvelas, – kuo greičiau prie mūsų prisijungtų, o Rusija, desperatiškai siekianti tam sutrukdyti, būtų įveikta Ukrainoje. Laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas. Jo užbaigimas – mūsų tikslas ir atsakomybė“, – sako ministras.
ELTA primena, kad prieš 20 metų – 2004 m. gegužės 1 d. – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Kartu su Lietuva į Bendriją šią dieną įstojo dar devynios Europos valstybės – Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Kipras bei Malta.
