„Prezidentas sako, kad ta veikla, kurią prieš mus vykdo Baltarusijos tarnybos, leidžia mums vertinti visus kertančius sieną užsienio valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečius vienodai“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„(Srautus reikia – ELTA) smarkiai riboti ir mažinti, nes dabar jie yra per dideli. Ir ką sako mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba, reikia į tai žiūrėti rimtai“, – sakė jis.
Visgi, pasak jo, priimant sprendimus dėl srautų iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo, būtina atskirti Baltarusijos opozicijos atstovus.
„Nelįsti prie dalykų, kurių niekas nekvestionuoja – Baltarusijos opozicijos, čia jau esančių žmonių, kurie jau turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kuria šeimas. Ir nustoti juos gąsdinti baisomis pasekmėmis politinio manipuliavimo tikslais“, – pabrėžė jis.
Seimas praėjusią savaitę apsisprendė pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.
Visgi posėdžio metu Seimo nariai nusprendė apskritai nesvarstyti konservatoriaus Audronio Ažubalio siūlymo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį.
Nors šis siūlymas posėdžio metu buvo pristatytas, bet reikiamas kvorumas balsuoti panorusių parlamentarų nesusidarė.
Budrys ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas
K. Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione.
„Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse. Ne dėl to, kad politika yra peržiūrima, bet mes turime adaptuotis prie pasikeitusios Rusijos laikysenos regione, kiek tai yra susiję su nestrategine branduoline ginkluote“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Mes tos branduolinės retorikos, vadinamo branduolinio žvanginimo, girdime nuolat, tad turime į tai reaguoti. (...)Vienas iš dalykų, apie ką reikia kalbėti – Europoje dislokavimo vietos gali būti kitos. Tai yra ilgas procesas. Pradėti apie tai diskutuoti viešai yra tinkama vieta ir laikas“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius.
Budrio manymu diskusijose dėl gynybos yra per daug priemonių priešinimo: priimkime sprendimus kur yra sutarimas
Prezidento vyriausias patarėjas K. Budrys mano, kad šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl gynybos finansavimo ir poreikių yra per daug supriešinimo. Jis tvirtina, kad toks požiūris – neteisingas ir valdžia turėtų siekti priimti finansavimo sprendimus, dėl kurių jau sutariama.
„Užtenka priešinti tuos dalykus. Mokesčiai prieš skolinimą, gynyba prieš kitas sritis, bienas gynybos pajėgumas prieš tankus. Einame į priešinimą, o ne sutelkimą. Tai priimkime tuos sprendimus dėl kelių dalykų, dėl kurių yra sutarimas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Nors prezidento patarėjas mano, kad priimti sprendimus iki Seimo rinkimų įmanoma, jis kelia klausimą ar yra valios susitarti dėl gynybos finansavimo.
„Pasižiūrėjus į kelių mėnesių laikotarpį, kai vyko visa diskusija, nepanašu, kad labai skubėtume su sprendimais. Nes atkreipkime dėmesį, kad tokie sprendimai kaip pelno mokestis užtruks ir tik 2026 m. numatytos jo įsigaliojimo sukurtos pajamos“, – komentavo jis.
Prezidentas gavo iniciatyvos „4 procentai“ peticiją
Anot K. Budrio prezidentas jau gavo ir vertina verslo iniciatyvos „4 procentai“ peticiją, kurioje prašoma nustatyti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslą gynybos finansavimui.
„Vakar prezidentas gavo kreipimąsi šios peticijos iniciatorių ir labai rimtai ją (peticiją – ELTA) vertina“, – teigė K. Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, nėra keista kalbėti apie 4 proc. gynybai dar nepasiekus 3 proc., nes tokį tikslą siūlo ne valdžia, o verslas.
„Jeigu apie 4 proc. kalbėtų tie, kurie nesugeba sutarti dėl 3 proc., tai būtų paradoksali situacija. Bet šį sykį reikia atkreipti dėmesį į situaciją, kad tai akcentuoja aktyvi visuomenės grupė, sukurianti milžinišką pridėtinę vertę“, – aiškino jis.
Budrys apie mobilizuojamų ukrainiečių grąžinimą į tėvynę: siekiant efektyvumo, reiktų regioninio sprendimo
K. Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus.
„Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti. Čia net kalbų nėra – kaip ir kituose poreikiuose, ko reikia Ukrainai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, nurodydamas, jog šiuo klausimu G. Nausėda su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kalbėjosi ir paskutinio susitikimo Vilniuje metu.
„Keli principai turėtų būti išlaikomi – kad tai būtų reikalinga ir kad tai būtų efektyvu įgyvendinti. Mes patys tos vėliavos nekelsime ir politinės pozos iš šio klausimo nedarysime, bet tas efektyvus sprendimas reiškia, kad jis vis tiek turėtų būti bent jau regioninis sprendimas tarp valstybių – ir ne dėl to, kad mums reikėtų politiškai už rankų pasilaikyti su kažkuo ar mums vieniems nejauku, nedrąsu, bet kad tai būtų efektyvu“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Aiškindamas regioninio sprendimo svarbą, K. Budrys teigė, jog taip būtų užtikrintas mobilizacijos procesų efektyvumas, mat, tęsė jis, karo prievolės vengiantys ukrainiečiai sulauktų tokių pat ribojimų net ir pasitraukę iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena.
„Jeigu įvesime griežtesnes sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje Ukrainos piliečiams, kurie vengia prievolių Ukrainoje, ir jeigu (jie – ELTA) galės pervažiuoti į kaimyninę šalį ir ten tokio režimo nebus – kiek tai bus efektyvu? Tai bus daugiau imitacija“, – aiškino jis.
Tuo metu klausiamas, kaip ukrainiečių vyrų sugrąžinimas į tėvynę galėtų atrodyti praktikoje, K. Budrys nurodė, jog galimi įvairūs keliai.
„Galų gale, mes nesame to darę, tai mes negalime užbėgti už akių ir pasakyti, kad mes turime fantastišką sprendimą, kaip tai galėtų veikti“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.