Ekstremalių sveikatai situacijų valdymo centro direktoriaus pavaduotoja Eglė Burbienė DELFI teigė, kad pagal pasirengimo pandemijai programą kiekviena įstaiga turėtų turėti savo veiklos planą, kaip ji elgsis pandemijos atveju – dirbs, nedirbs, kaip dirbs, kurias funkcijas privalės užtikrinti, o kurias vykdys tik dalinai ar apskritai atsisakys. Taigi apsisprendimo laisvė, kaip reguliuoti savo veiklą, paliekama pačioms įstaigoms.
„Žinoma, priklauso nuo to, kokia tai įstaiga. Jeigu ji teikia viešąsias paslaugas, kurios reikalingos visuomenės saugumui užtikrinti, jų veikla negali būti sustabdyti. Tai liečia, pavyzdžiui, gydymo įstaigas, policiją, gelbėtojų tarnybas. Tačiau yra institucijų, be kurių funkcijų visuomenė gali išgyventi. Taigi kiekviena ministerija, kiekviena apskritis turi įvertinti savo įstaigų funkcijas ir suskirstyti jas į būtinas, kurių apriboti tikrai negalima, ir tas, kurių galima laikinai atsisakyti“, - teigė pašnekovė.
Tuo tarpu privačios įstaigos už savo veiklą visiškai atsako pačios. Mat tai jų privati veikla ir jų darbuotojai. Pirmiausiai įstaiga turi nuspręsti, ar jos veikla būtina visuomenei, ar ji būtina verslui. Toliau teks numatyti, kaip ši veikla bus organizuojama.
„Tarkime, jei tam tikru metu sirgs 30 proc. darbuotojų, ar galės įmonė dirbti? Viską lemia ir privačios bendrovės veiklos pobūdis ir paskirtis. Kažkokių griežtų ribojimų įstaigų veiklai nėra, nes ribojimai susiję su konstitucinėmis laisvėmis. Jas riboti galima tik tuo atveju, jei šalyje bus įvesta nepaprastoji padėtis“, - sakė E. Burbienė.
Anot jos, jau dabar pradėti gyventi pandemijos ritmu, kai ji dar nepaskelbta, neverta. Pirmiausiai reikia atsižvelgti į realią situaciją. Net jei pandemija pasaulyje prasidės, įstaigos savo veiklą turėtų riboti atsižvelgdamos į epidemiologinę situaciją mūsų šalyje.