Apžvalgoje aptariama Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos padėtis, rašo biznews.lv.

Kaip teigiama apžvalgoje, po dešimtmečio trukusio ekonomikos augimo Baltijos šalyse prasidėjo lėtėjimas. Tai esą atsitiko dėl bankų išduodamų pinigų ribojimo. Kritimas užfiksuotas mažmeninės prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Latvijoje ir Estijoje sumažėjo ir importo apimtys. Tai turėtų padėti kovoti su einamosios sąskaitos deficitu.

Nepaisant lėtėjančios ekonomikos, Baltijos šalyse neužfiksuotas kiek didesnis bedarbystės augimas. Tiesa, šiek tiek sustojo atlyginimų augimas, teigia Pasaulio banko ekspertai.

Infliacija Baltijos šalyse dar nerodo mažėjimo tendencijų, todėl tikėtina, kad maisto produktai ir energija toliau brangs. Be to, prie brangimo prisideda ir padidėję akcizai.

Kol kas sunku pasakyti, kiek užsitęs Baltijos šalių ekonomikos korekcija, teigia Pasaulio bankas. Tačiau rekomenduojama ieškoti būdų skatinti gamybą ir pritraukti užsienio investicijas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją