Savivaldybė dar tikslina vietas, kuriose galėtų būti įrengtos mobiliosios prieplaukos. Preliminariais skaičiavimais, jos galėtų būti įrengtos tarp senojo ir naujojo Žvėryno tiltų, ties pirmuoju ir antruoju Valakupių pliažais, Verkių vandens malūnu, buvusiu „Žalgirio“ baseinu, tarp Vilnelės ir Karaliaus Mindaugo tilto, šalia pėsčiųjų tilto Vingio parke, Baltojo tilto, ties Žirmūnais netoli Šilo tilto.
Kadangi maži laivai nepatenkins didesnio turistų srauto, o Neries upės vaga tapo sekli, Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu rengia paraišką Europos Sąjungos paramai gauti Neries upės pritaikymui didesnių laivų plaukiojimui nuo Lazdynų iki Verkių parko, žiemos uosto sutvarkymui.
Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, atnaujinus laivybą upe, nauja pramoga galėtų naudotis ne tik vilniečiai. Sostinė taptų patrauklesnė svečiams iš kitų miestų, užsienio turistams, ypač ieškantiems pramogų savaitgaliais. Mero teigimu, ateityje laivyba galėtų būti plėtojama ir už miesto ribų. Mažos grimzlės laivais iš Vilniaus būtų galima pasiekti Europos parką arba Kauną.
Laivyba Neryje prasidėjo 1929 m. Po antrojo pasaulinio karo miesto ribose buvo įrengtas plūdurais pažymėtas vandens kelias, upėje pradėjo plaukioti keleiviniai garlaiviai ir motorlaiviai. Vėliau laivyba upėje sumažėjo, laivai ir upės uostas techniškai paseno. Šiuo metu laivyba vasaros metu nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Valakupių vykdoma vienu motorlaiviu, galinčiu pervežti iki 30 keleivių.