Numatoma rekonstruoti Klaipėdos uosto vartus, rekonstruoti ir išplėsti privažiavimo kelius, įrengti uosto akvatorijos naftos ir šiukšlių surinktuvą, iki 2010 metų pastatyti krovininių – keleivinių keltų terminalą bei atlikti kitus uosto modernizavimo darbus.
Į Klaipėdos uostą per metus atplaukia daugiau kaip 7000 laivų iš 45 pasaulio šalių, uostas užima 415 ha žemės ir 623 ha vidaus akvatorijos, krantinių ilgis laivams švartuoti – 19,2 km.
Per metus uoste perkraunama daugiau kaip 20 mln. tonų krovinių, daugiausia – 32 proc. – naftos produktų., aptarnaujama daugiau kaip 200 tūkst. keltų kleivių ir 24 kruizinių laivų keleivių.
Įvykdžius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicinę programą ir jį modernizavus, padidės jo konkurencingumas ir teigiama įtaka šalies ekonomikai.
Tranzito komiteto posėdyje taip pat iš esmės pritarta Civilinės aviacijos liberalizuotoje rinkoje strategijai iki 2015 metų. Ketinama plėtoti konkurenciją skatinančią oro verslo aplinką, sudaryti sąlygas keleiviams naudotis kokybiškomis paslaugomis, optimizuoti šalies oro uostų valdymą.
Bus modernizuojama Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų infrastruktūra, tobulinama skrydžių sauga, didinamas aviacinio saugumo lygis, gerinamos keleivių, krovinių, orlaivių aptarnavimo sąlygos.
Jau paskelbtas konkursas, kurio nugalėtojai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste įgyvendins naujo keleivių terminalo ne Šengeno šalių keleiviams projektą, kurio vertė su įranga apie 100 mln. litų. Manoma, kad Vilniaus oro uostas aptarnaus apie 3 mln. keleivių per metus ir jų skaičius turi tendenciją toliau augti.
Todėl bus spartinami pietinio aplinkkelio darbai, tvarkomos aplinkinės gatvės, kad atvykstantys ir išvykstantys iš oro uosto žmonės nepatirtų diskomforto.
Tranzito komiteto nariai taip pat pritarė tolesnei Kenos geležinkelio stoties ir pasienio kontrolės punkto plėtrai.