Daugumos Seimo narių reakcija į siūlymą pareikšti nepasitikėjimą V. Muntianu buvo visai kitokia, nei tikėjosi libdemai. Apytuštėje posėdžių salėje parlamentarai priekaištais užpylė ne Pilietinės demokratijos partijos vadovą, o jo kritikuotus teismus.
Valdančiosios frakcijos - socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai ir „pilietininkai" dar ketvirtadienį ryte paskelbė nedalyvausiančios balsavime. Darbo partijos ir liberaldemokratų frakcijos iš karto nusprendė paremti nepasitikėjimą, opozicijai priklausantys socialliberalai ir konservatoriai pareiškė balsuosiantys laisvai, o Liberalų sąjūdžio frakcija - prieš V. Muntiano atstatydinimą.
Seimo statutas numato, kad parlamento vadovas atstatydinamas iš posto, jei nepasitikėjimą slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė – 71 iš 141 – parlamentarų.
V. Muntianas, šį kartą laimėjęs nepasitikėjimo procedūrą, galės kuriam laikui likti ramus dėl savo posto – pagal Statutą, Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
Teigė nesakęs neigiamai įvertintų žodžių
Nepasitikėjimą V. Muntianu liberaldemokratai siūlė pareikšti remdamiesi Vyriausiojo administracinio teismo atskirąja nutartimi. Teismas vasarą konstatavo, esą parlamento vadovo vieši pasisakymai apie nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos bylą nesuderinami su Konstitucija ir Teismų įstatymu.
Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad V. Muntianas, viešai komentuodamas minėtą bylą, pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio ir Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Tiesa, teigiama, esą šis teismas nutartį priėmė neturėdamas Seimo pirmininko kalbos originalo.
V. Muntianas parlamento posėdyje kolegoms tvirtino nesakęs žodžių, už kuriuos jis sulaukė neigiamo teismo verdikto, ir piktinosi, kad priimant nutartį buvo remiamasi tik žiniasklaidoje pasirodžiusiomis citatomis, o jis pats nebuvo apklaustas teisme. Parlamento vadovas teigė nekritikavęs konkretaus sprendimo, tačiau kalbėjęs apie neigiamą visuomenės nuomonę apie teismus, siūlė teismams aiškiau argumentuoti savo sprendimus.
„Neįsivaizduoju, kaip galima pažeisti Konstituciją, išsakius savo nuomonę", - tvirtino V. Muntianas.
Tačiau vėliau jis pripažino padaręs klaidą, kad „sukėlė tam tikrų įtarimų ir galėjo daryti poveikį sprendimams".
Ketvirtadienį konservatoriaus Vidmanto Žiemelio prašomas pasakyti nuomonę, ar teismas teisingai padarė, išteisindamas R. Paksą, parlamento vadovas neatsakė, tik pabrėžė, kad „teismo sprendimai turi būti motyvuoti, argumentuoti".
Parlamentarai stojo prieš teismus
Socialdemokrato Algimanto Salamakino tvirtinimu, tai yra pirmas kartas, kai teismas pradėjo kištis į aukščiausių valdžios institucijų veiklą. Pasak jo, Seimo nariams galima kritikuoti teismų veiklą.
Kitas socdemas Algirdas Sysas, dar klausydamas frakcijos „Tvarka ir teisingumas" seniūno Valentino Mazuronio argumentų apie Konstitucijos pažeidimus, kelis kartus iš salės šūktelėjo, kad „niekas nieko nepažeidė".
Liberalas Gintaras Šileikis pasiūlė pateikti įstatymų pataisas, kad teismai būtų atsakingesni už savo darbą ir sprendimus. Anot konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, Vyriausiasis administracinis teismas peržengė savo kompetenciją, nes esą Konstitucijos pažeidimus gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas.
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnei Irenai Degutienei pasidomėjus, ar V. Muntianas nesijaučia, lyg dabar iš jo būtų reikalaujama ne teisinės, o politinės atsakomybės, šis nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Petras Gražulis tiesiai šviesiai prisipažino pritarsiantis nepasitikėjimui „ne dėl to, kad jis pasakė tiesą apie teismus", o dėl to, kad V. Muntianas „nelabai garbingai tapo Seimo pirmininku" – netrukus po išrinkimo pasitraukė iš savo kurtos Darbo partijos bei įkūrė naują frakciją.
Anot P. Gražulio, ankstesnis Seimo vadovas socialliberalas Artūras Paulauskas taip pat buvo nuverstas ne dėl parlamente įsigalėjusių privilegijų, kaip buvo oficialiai tvirtinama.
Tiesa, ne vienas parlamentaras priekaištavo V. Muntianui, kad šis ilgokai neinformavo Seimo apie neigiamą teismo nutartį.
Pagal Statutą, parlamentas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, kai jis laikinai pavaduoja prezidentą. Konservatorius Liudvikas Sabutis pasidomėjo, ar V. Muntianas šiuo metu nepavaduoja JAV viešinčio valstybės vadovo Valdo Adamkaus. Po šio klausimo salėje kilo nedidelė sumaištis, o Seimo pirmininkas tik po minutės kitos prisipažino negirdėjęs, kad jam būtų pavesta eiti tokias pareigas.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad prezidentas, net būdamas užsienyje, yra valstybės vadovas, todėl jam pavaduoti nereikia skirti jokio kito pareigūno.