Šiais metais baigtas kitas tyrimas vėl įrodė, jog sostinės žiniasklaida ir toliau Kauną piešia juodomis spalvomis, iškraipydama tikrovę.
Neteisingos proporcijos
Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė Rūta Marcinkevičienė prieš keletą metų tyrė dienraščio "Lietuvos rytas" teisėtvarkai bei nusikaltimams skirtą "Penktąjį puslapį". Skaičiuota, kiek ir kokių Lietuvos miestų ar jų gyventojų yra minima šio puslapio antraštėse - matomiausioje ir aiškų neigiamą vertinimą turinčioje vietoje.
Iš šimte tyrimui pasirinktų 1997 metų numerių pasirodžiusių 586 antraščių 155-iose buvo minimi vietovardžiai. Išrikiuoti pagal dažnumą jie atrodytų taip: Kaunas - 40, Klaipėda - 20, Šiauliai - 16, Vilnius ir Alytus - po 12, Marijampolė - 4 kartus. Kauno vardas pasirodė net ketvirtadalyje antraščių, o Kaune įvykdytų nusikaltimų buvo aprašyta dar daugiau.
Tačiau akivaizdžiai tendencijai minėti Kauno vardą kriminaliniame kontekste pagrindo statistikos suvestinės neduoda: daugiausia nusikaltimų 1997 metais buvo užregistruota Vilniaus (20984), po to - Kauno (15849), Klaipėdos (9622), Šiaulių (7407) apskrityse.
Skaičiuojant nusikaltimų skaičių 10 tūkstančių gyventojų, pirmoje vietoje būtų Šiaulių apskritis (548 nusikaltimai), antroje - Klaipėdos (495). Kauno (415) ir Vilniaus (386) apskrityse nusikalstamumas skiriasi nedaug.
Polinkis į negatyvumą
Tyrimui naudotas Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro tekstynas, kuris sudaromas nukopijuojant internete esančių dienraščių straipsnius.
Remtasi "Lietuvos ryto" ir "Kauno dienos" dienraščiais, išleistais nuo 2001 m. lapkričio 15 iki 2002 metų kovo 15 dienos.
Daug pasakantis teigiamų ir neigiamų žodžių vartojimo palyginimas. Neigiami žodžiai yra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai "žūti" ir "žudyti". Abiejuose dienraščiuose dažniausiai sutinkamas žodis "žuvo". "Kauno dienoje" jis vartotas apie 2,22 karto viename laikraščio numeryje. "Lietuvos ryte" žodis "žuvo" vartotas po 8,93 karto viename numeryje, t.y. keturis kartus dažniau.
Kur kas dažniau "Kauno dienoje" naudojami teigiami žodžiai, pavyzdžiui, "džiaugsmas", "džiaugtis".
Vilnių vengiama sieti su nusikaltėliais
"Lietuvos ryte" teisėtvarkos kontekste Vilnius minimas maždaug 1,5 karto dažniau nei Kaunas. Maždaug toks santykis ir tarp realiai šiuose miestuose užregistruojamų nusikaltimų. Tačiau Vilniaus kontekste žodis "nusikaltėlis" minimas apie 2,5 karto rečiau nei Kauno kontekste.
"Lietuvos ryte" tirtu laikotarpiu dvylika kartų rašyta apie organizuotą nusikalstamumą Kaune, nusikaltėlių gaujas, aštuonis kartus pasikartojo frazė "Kauno nusikaltėlių autoritetas" arba "Kauno nusikaltėlių pasaulio autoritetas". Sykį panaudota frazė "Kauno nusikalstamas pasaulis". Labai dažnai sakiniuose naudojami žodžiai, kuriais pabrėžiama, jog Kaune atsitiko tai, kas dažnai atsitinka ir ko reikia tikėtis. ("Kaune nusikaltėliai toliau persekioja naujų automobilių savininkus", "Kaune vėl įkliuvo netikros valiutos platintojai, priklausantys organizuotam nusikaltėlių pasauliui").
Bene akivaizdžiausiai "Lietuvos ryto" požiūrį į Kauną atspindi vieno rašinio antraštė: "Automobilių grobikus išdavė žodis "Kaunas". Straipsnyje peršama mintis, jog net Vokietijoje, kur įvykdyti nusikaltimai, labai gerai žinoma apie Kauną kaip nusikaltėlių miestą. Kaunas pristatomas ir kaip miestas, kuriame nesaugu net teisėtvarkos pareigūnams. Kelis kartus rašoma, jog Kauno teisėtvarkos pareigūnai patys tampa nusikaltėliais. Skaitantiesiems dienraštį, gali susidaryti įspūdis, jog Kaune daromi tokie nusikaltimai, vyksta tokie procesai, kurie kituose miestuose sunkiai įmanomi.
"Lietuvos ryte" Vilniaus teisėtvarkos kontekste aštuonis kartus užsiminta apie tai, jog mieste veikia organizuotos nusikaltėlių grupuotės. Tačiau nė sykio nebuvo panaudotos frazės "nusikaltėlių autoritetas", "nusikaltėlių pasaulio autoritetas", "nusikalstamas pasaulis", kurios ypač dažnos rašant apie nusikaltimus Kaune. Nė karto nebuvo užuominos, kad Vilniuje kažkokie nusikaltimai kartojasi, yra įprasti, kas taip pat dažnas atvejis rašant apie Kauną.
"Kauno dienoje" Kaunas dažnai minimas kaip automobilių vagysčių miestas. Taip pat jame dažni gaisrai, kuriuose žūva žmonės. Miestas minimas kaip nesaugus, pasišaipoma iš teisėtvarkos institucijų.
Statistika paneigia peršamą vaizdą
Kokia tikroji situacija? 2001 metais Kaune užregistruoti 10 177 nusikaltimai. Kaunas - vienintelis tarp didžiųjų šalies miestų, kuriame nusikaltimų padaugėjo. Praėjusiais metais Vilniaus policijos pareigūnai užregistravo 16 tūkst. 721 nusikaltimą, net 6544 nusikaltimais arba net 60 proc. daugiau nei Kaune. Palyginti su ankstesniais metais, nusikalstamumas šalies sostinėje sumažėjo 6,4 proc. Vilniuje pernai buvo įvykdyta beveik penktadalis visų šalies nusikaltimų.
Kaune pernai nukentėjo 232 užsienio šalių piliečiai - dvigubai mažiau nei Vilniuje, kuriame užregistruota 518 tokių nusikaltimų. 1999 ir 2000 metais daugiausia automobilių buvo pavogta Vilniuje, o 2001 metais - Kaune.
Palyginti su kitais Lietuvos miestais ir rajonais, pagal nusikalstamumo lygį Vilnius užima ketvirtąją vietą. Skaičiuojant nusikaltimų kiekį 10 tūkstančiui gyventojų, daugiausiai nusikaltimų padaroma Klaipėdoje, Panevėžio rajone ir Palangoje.
2001 metais Vilniuje užregistruota 35 proc. visų šalyje įvykdytų nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta ir paplitimu.
Kauniečių aktyvumas rėžia akis
Kauno miesto vyriausiasis policijos komisaras Algirdas Kaminskas teigia, jog patys žurnalistai iš dalies kalti dėl Kauno įvaizdžio formavimo. "Nusikaltimai aprašomi kasdien, tačiau pamirštama, kad nusikaltimai ir išaiškinami. Kai kasdien informuojama apie nusikaltimus, natūraliai kyla klausimas: o ką veikia policija?" - sakė A.Kaminskas.
Komisaras mano, jog miesto įvaizdžio formavimosi ir nusikalstamumo augimo pradžios reikėtų ieškoti praeityje. "Kauniečiai visada buvo aktyvūs. Spekuliantai atsirado Kaune, kauniečiai mezgė, siuvo. Atsirado terpė tiems, kurie nenori dirbti, o siekia pelnytis kitų sąskaita. Atėjo laikas privatizacijai, čia kauniečiai vėl aktyvūs tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Dabar, tai faktas, Kaune daugiausia pavagiama automobilių. Priežastis ta pati - tai nauja verslo, nors ir nusikalstamo, rūšis", - sakė A.Kaminskas.
Įvaizdis turėtų gerėti
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo direktoriaus profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, Kauno įvaizdis nacionalinėje spaudoje keičiasi. "Skirtingu laiku atlikti tyrimai rodo, kad, jei Kauno įvaizdį ankstesniais metais labiausiai formavo linksniavimas kriminalinių ir sporto naujienų puslapiuose, tai pastaruoju metu miestas vis dažniau minimas universitetų, mokslo, švietimo ar informacinės visuomenės kontekstuose.
Aktualu pažvelgti į esamo Kauno įvaizdžio priežastis. Kai kurios problemos objektyvios. Sostinės dominavimas žiniasklaidos informacijoje daugelyje kraštų yra natūralus reiškinys. Daugeliu atvejų valstybių sostinėse yra daugiau politinių, ekonominių ir socialinių traukos centrų, kuriems dėmesio skiria žiniasklaida", - sakė A.Krupavičius.
Jis pastebėjo, kad nacionalinė žiniasklaida taip pat koncentruojasi sostinėje, todėl sostinės žurnalistui yra daug paprasčiau gauti interviu ar pakviesti į TV laidą sostinės politiką, verslininką ar kultūros veikėją. "Šis žurnalistinio patogumo principas daugeliu atvejų sukuria informacinę nelygybę tarp sostinės ir likusių miestų. Ir tokia situacija dažniausiai nėra kokia nors sąmoninga žurnalistinė strategija kažką ignoruoti", - mano politologas.
Socialinės ir ekonominės raidos požiūriu, per pastarąjį dešimtmetį Vilnius iš sovietinės provincijos tapo nepriklausomos valstybės sostine, pažymi A.Krupavičius. "Vilnius įgijo naują vystymosi pagreitį. Tuo pat metu Kaunas patyrė užsitęsusią stagnaciją ir net nuosmukį. Šiandien situacija kita - Kaunas tampa ekonomiškai dinamiškesnis. Galima tikėtis, kad Kauno įvaizdis nacionalinėje spaudoje gerės. Įvaizdis nebūtinai yra tikslus tikrovės atspindys, bet jis daugiau ar mažiau siejasi su esminiais tikrovės elementais. Gera žinia Kaunui, kad dėmesio nacionalinėje spaudoje jam nestokojama ir pagal informacijos intensyvumą vienintelis lygiavertis konkurentas yra Vilnius", - sakė profesorius A.Krupavičius.