„Mano sūnaus asmens dokumentuose įrašyta, kad jis gimė Valkininkų geležinkelio stotyje, Valkininkų seniūnijoje, Varėnos rajone. Ne vieną sykį patyrėme kuriozų. Iš toli atvažiavę draugai ieškodavo mūsų pačiame stoties pastate, nes ten iš tikrųjų buvo įsikūrusios kelios geležinkelininkų šeimos“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Valkininkų geležinkelio stoties bendruomenės „Pušynas“ pirmininkas.
Valkininkų geležinkelio stotis pastatyta apie 1864 metus, tiesiant geležinkelį Peterburgas – Varšuva. Nuo tada čia įsikūrė gyvenvietė, greta esantis Valkininkų miestelis savo metus skaičiuoja nuo XIII amžiaus, 1555-aisiais jame pastatyta bažnyčia.
Surengtos trys apklausos
Valkininkų geležinkelio stoties gyventojai jau porą dešimtmečių svarsto, ar dera toks pavadinimas gyvenvietei. Maždaug prieš 20 metų keisti Valkininkų geležinkelio stoties pavadinimą siūlė medikai, pedagogai.
Ne kartą svarstyta, ar gyvenvietei netiktų Valkininkėlių, Antrųjų ar Naujųjų Valkininkų ir kiti pavadinimai. Tačiau nuo tų kalbų niekas nepasikeitė.
2003 metais įsikūrusi Varėnos geležinkelio stoties bendruomenė “Pušynas“ vėl ėmėsi iniciatyvos keisti pavadinimą. Pirmoji bendruomenės aktyvistų surengta apklausa parodė, kad pusė šios gyvenvietės žmonių pokyčių nepageidauja. Būgštauta, kad, pakeitus gyvenvietės pavadinimą, tektų keisti ir dokumentus, o tai žmonėms sudarytų įvairių keblumų. Kai paaiškėjo, kad daugumos dokumentų keisti nereikės, žmonės sumanymą priėmė palankiau.
„Kreipėmės, kad būtų patvirtintas Valkininkų geležinkelio stoties kaimo pavadinimas, bet Valstybinė lietuvių kalbos komisija jam nepritarė, pasiūlė kitus – Valkininkėliai, Valkininkų kaimas. Bendruomenė vėl surengė apklausą, žmonės pasirinko Naujųjų Valkininkų pavadinimą“, – pasakojo Alvydas Valeiša.
Gyventojų nuomonės įvairios
„Vietovės pavadinimas žmogaus gyvenimo nenulemia. Bet nejauku, kai dokumentuose įrašyta: gimė, gyvena geležinkelio stotyje“, – sakė keturis vaikučius auginanti Valkininkų geležinkelio stoties gyventoja Aldona Kazlauskienė „Nepatinka gyventi geležinkelio stotyje. Atrodo, tarsi mūsų namai perone stovėtų“, – pastebėjo Regina Morkūnienė.
„Ar gali gyvenvietės pavadinimą sudaryti 3–4 žodžiai? Tokio pavadinimo jokiame dokumente negali įrašyti“, – piktinosi jos dukra Ugnė Morkūnaitė.
„Kam keisti istorinį pavadinimą? Kaip radome, taip ir palikime“, – sakė kelios pavardės sakyti nenorėjusios gyvenvietės gyventojos.
Nori vadintis kaimu
„Valkininkų geležinkelio stotis neturėjo jokio statuso – nei kaimo, nei miestelio ar gyvenvietės. Žmonės gimsta, gyvena ir miršta geležinkelio stotyje. Aš irgi nenorėčiau gyventi geležinkelio stotyje“, – sakė Valkininkų seniūnas Jonas Urbaitis.
Suteikiant kaimui ar gyvenvietei tam tikrą statusą, būtina nustatyti jo ribas. Prieš dvejus metus jos buvo nustatytos. Tada vėl buvo surengta gyventojų apklausa, koks naujas pavadinimas žmonėms būtų priimtiniausias.
„Rinkdami pavadinimą, atsižvelgėme į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų patarimus. Svarbiausi kriterijai buvo tokie – kad išliktų Valkininkų pavadinimas, o prielipo „geležinkelio stotis“ neliktų“, – sakė bibliotekininkė Ina Nasevičienė.
Po apklausos „Pušyno“ bendruomenė kreipėsi į Valkininkų seniūną, o jis savo ruožtu – į Varėnos rajono savivaldybės tarybą, kuri priėmė sprendimą ir kreipėsi į Vyriausybę dėl tolesnių procedūrų.
Pakeitus gyvenvietės pavadinimą, turėtų būti suteikti pavadinimai gatvėms, sunumeruoti namai. Svarbiausios gatvės vadinsis Vilniaus, Dzūkų, Vilties, Pušelės.
Vieni iš keturiasdešimties
Valkininkų geležinkelio stoties gyventojai yra ne vieninteliai, kurių laukia permainos. Vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Aurelija Tranylienė sakė, kad Lietuvos adresų registre yra 41 gyvenamoji vietovė, įvardyta kaip geležinkelio stotis. Tokių yra 18–oje savivaldybių. Kaišiadorių rajone – Žaslių geležinkelio stotis, Jonavos rajone – Gaižiūnų, Kalnėnų, Vilniaus rajone – Skersabalių, Kenos, Šumsko, Kyviškių, Mickūnų, Valiūnų.
Visų jų pavadinimus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistai siūlo keisti.
„Kiekvienos vietovės pavadinimas susideda iš dviejų dalių: vardo ir vietovės tipo (kaimas, miestelis ar miestas). Kadangi tokio vietovės tipo kaip geležinkelio stotis nėra, šių vietovių pavadinimus reikėtų pakeisti. Pateikėme rekomendacijas, kaip reikėtų išsaugoti vietovardį. Kartais vietovės pavadinimo nereikia keisti, bet dažnai greta yra vietovė tokiu pat pavadinimu, tada geriausia pridėti žodį „naujoji“ ar „naujasis“, nes pats pavadinimas išlieka nepakitęs“, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė.
Tad dar 40 vietovių gyventojų laukia nemažai rūpesčių, kol Lietuvoje beveik nebeliks gimusiųjų, gyvenančiųjų ir mirštančiųjų geležinkelio stotyse.