Į praėjusią savaitę pasigirdusias užuominas, esą konservatoriai rengiasi skelbti jam interpeliaciją, Ž.Padaiga esą sureagavo „labai smarkiai“. Penktadienį keli parlamentinės Tėvynės sąjungos frakcijos nariai antrą kartą per mažiau nei dvi savaites susitiko su ministru. Ž.Padaiga pasiūlė kitą savaitę susitikti dar kartą.
„Jaučiame tam tikrą įsiklausymą į mūsų kalbėjimą, ministras pripažįsta mūsų kritiką ir kai kuriuos dalykus taiso. Neturime iliuzijų, kad ministras atšauks visus prastus savo sprendimus, bet tendencijos geros“, - kalbėjo A.Matulas.
Konservatoriai bene labiausiai kritikuoja gydymo įstaigų restruktūrizavimą, dėl kurio atokesniuose rajonuose tenka atsisakyti mažesnių ligoninių arba uždaryti atskirus jų skyrius.
„Mūsų netenkina daug dalykų: blogėjantis paslaugų prieinamumas, didėjančios pacientų eilės, ligoninių centralizavimas, išbalansuota atlyginimų sistema, kai didžiųjų ligoninių medikai gauna didesnius atlyginimus, nevienodas gydymo paslaugų įkainių kėlimas atskirose gydymo įstaigose, gydytojų migracija, ir ne tik į užsienį, bet ir iš mažesnių Lietuvos miestų į didžiuosius“, - dėstė parlamentaras.
Jis paminėjo ir kai kurių gydymo įstaigų protegavimą skirstant valstybės biudžeto lėšas. Pernai žiniasklaida skelbė, esą buvusio Kauno medicinos universiteto prorektoriaus Ž.Padaigos vadovaujama ministerija pasiūlė šių metų valstybės investicijų programoje Kauno medicinos universiteto klinikoms paskirti per 25 mln. litų.
Konservatoriai jau anksčiau pradėjo rinkti medžiagą apie įvairius Ž.Padaigos sprendimus ir pareiškė ketinantys siūlyti paskelbti Darbo partijos deleguotam ministrui interpeliaciją.
Pats ministras oponentų kaltinimus pavadino populizmu ir anksčiau DELFI tikino neatsisakysiantis užsibrėžtų tikslų.
Pagal Seimo statutą, ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių – 29 parlamentarai – gali pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudama paaiškinti jo priimtų sprendimų motyvus. Interpeliacija gali būti pareikšta daugiau kaip pusės visų Seimo narių – bent 71 parlamentaro balsų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Vyriausybei tektų iš naujo gauti įgaliojimus
Jei konservatoriai vis dėlto imtųsi iniciatyvos paskelbti nepasitikėjimą Ž.Padaiga ir jam tektų pasitraukti iš posto, Vyriausybei gali tekti atsistatydinti. Mat Konstitucijoje nustatyta, kad pasikeitus daugiau nei pusei ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju ministrų kabinetas turi atsistatydinti.
Vyriausybę sudaro 13 ministrų ir premjeras, o per beveik pusantrų dabartinės Vyriausybės darbo metų postų neteko jau šeši ministrai. Taigi Ž.Padaiga būtų septintasis.
Tačiau kol kas nesutariama, ar tikrai pasikeitė jau šeši ministrai. Pirmasis ministru paskirtas ir netrukus pakeistas Juozas Antanavičius nespėjo duoti priesaikos Seime ir pradėti eiti pareigas. Todėl jo priskyrimas prie pakeistų ministrų kai kuriems teisininkams ir politikams atrodo ginčytinas.
Dekretą dėl Vyriausybės sudėties, kurioje buvo ir J.Antanavičius, prezidentas pasirašė 2004 metų gruodžio 7 dieną. Tačiau jau po dviejų šalies vadovas pasirašė dekretą dėl švietimo ir mokslo ministro atleidimo iš pareigų. J.Antanavičius, pajutęs nuoskaudą, kad jam inkriminuojamas bendradarbiavimas su sovietų saugumu, pats pasiprašė atleidžiamas.
Kaip DELFI teigė teisininkas Stasys Šedbaras, nors ministras šias pareigas ėjo vos porą dienų ir net nespėjo duoti priesaikos, jis turi būti laikomas Vyriausybės nariu. Mat prezidento pasirašytas teisės aktas įsigaliojo iš karto.
„Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai ministrai prisiekia ir patvirtinama jos programa, tačiau J.Antanavičius buvo tapęs ministru. Jei dabar kiltų abejonių, ar Vyriausybei reikia iš naujo gauti įgaliojimus, garantuoju, kad opozicija, Vyriausybės nenaudai, jį priskaičiuotų prie pakeistų ministrų“, - tvirtino S.Šedbaras.
Finansų ministro Algirdo Butkevičiaus atsistatydinimas „kainavo“ du postus, nes iš pareigų pasitraukė ir tuometinis susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, perėmęs šias pareigas. Vėliau atsistatydino interesų konfliktą sukėlęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas.
Šią savaitę iš Vyriausybės pasitraukė abu socialliberalų ministrai: socialinės apsaugos ir darbo - Vilija Blinkevičiūtė ir užsienio reikalų - Antanas Valionis. Jie rėmėsi Naujosios sąjungos prezidiumo nutarimu, kai Seimas nubalsavo dėl nepasitikėjimo partijos pirmininku Artūru Paulausku. Tiesa, socialliberalų pareiškimai dar nepatenkinti.