Konstitucijoje nurodoma, kad Vyriausybėje pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų ji turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus dirbti toliau, priešingu atveju privalo atsistatydinti. Bet nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nepaaiškinta, kas yra laikytina ministrų pasikeitimu.
Laikinoji Seimo Teisės departamento vadovė Ona Buišienė teigia, jog iki šiol Vyriausybėje pasikeitė tik du ministrai iš trylikos - vietoje Zigmanto Balčyčio susisiekimo ministru pernai gegužę buvo paskirtas Petras Čėsna, vietoje Viktoro Uspaskicho pernai birželį ūkio ministru tapo Kęstutis Daukšys.
O.Buišienė pirmiausiai remiasi Konstitucinio Teismo 1999 metų balandžio 20 dieną priimtu nutarimu, kuriame išaiškinta, ką reikėtų laikyti ministrų pasikeitimu. Šiame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad ministro valdymo srities pakeitimas nekeičia Vyriausybės personalinės sudėties, kuriai Seimas iš esmės pritaria, kai balsuoja už Vyriausybės programą ir suteikia ministrų kabinetui įgaliojimus dirbti.
Šios kadencijos Seimas už dabartinės A.Brazausko Vyriausybės programą balsavo 2004 metų gruodžio 14 dieną. 2005-ųjų gegužę Z.Balčytis buvo atleistas iš susisiekimo ministro pareigų, tačiau buvo paskirtas finansų ministru vietoje atsistatydinusio Algirdo Butkevičiaus. Tačiau, anot teisininkės, toks Z.Balčyčio "portfelio pakeitimas" nereiškia, kad pasikeitė ministras.
"Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, kad tos pačios Vyriausybės nario paskyrimą vadovauti kitai ministerijai negalima laikyti ministro pasikeitimu", - sakė O.Buišienė.
O.Buišienė taip pat nemano, kad prie pasikeitusiųjų ministrų reikėtų priskirti Juozą Antanavičių. 2004 metų gruodį jis prezidento dekretu buvo paskirtas švietimo ir mokslo ministru. Tačiau netrukus šis dekretas buvo atšauktas. Ministru paskirtas ir dabar juo esantis Remigijus Motuzas.
Pasak Seimo teisininkės, J.Antanavičius nebuvo toje Vyriausybės sudėtyje, kuri buvo pristatyta parlamentui kartu su jos programos projektu, todėl negavo įgaliojimų pradėti dirbti ministru, neprisiekė Seime.
Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinės Liberalų ir centro sąjungos narys Raimondas Šukys nesutinka su O.Buišienės nuomone dėl pasikeitusių ministrų skaičiavimo. Anot parlamentaro, derėtų skaičiuoti ir Z.Balčyčio portfelio pakeitimą, ir J.Antanavičiaus paskyrimą ministru, nors jis ir netapo ministerijos vadovu.
Anot R.Šukio, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Z.Balčytis pirmiausia buvo atleistas iš susisiekimo ministrų ir tik tada paskirtas naujuoju Finansų ministerijos vadovu. Be to, Z.Balčytis pernai gegužės 17 dieną naujai prisiekė Seime kaip finansų ministras.
"Todėl, manau, jis traktuotinas kaip pasikeitęs ministerijos vadovas, nors ir ne naujas Vyriausybės narys", - sakė R.Šukys.
Kalbėdamas apie J.Antanavičių, Seimo narys tvirtino, kad Vyriausybės sudarymas yra prezidento ir premjero, kuris teikia ministrų kandidatūras, prerogatyva. Seimas į šį procesą formaliai nesikiša. Todėl J.Antanavičiaus paskyrimas ministru, netgi jeigu jis vėliau iš Seimo negavo įgaliojimų dirbti ir neprisiekė, yra laikytinas įvykusiu faktu, kuris turėtų būti priskiriamas prie ministrų pasikeitimo.
R.Šukio nuomone, reikėtų laikyti, kad iki šiol pasikeitė jau keturi ministrai. Kai bus paskirti nauji užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai, Vyriausybėje bus pasikeitę jau šeši ministerijų vadovai. Tada tereikėtų pakeisti tik vieną ministrą, kad Seimas turėtų iš naujo balsuoti dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys neabejoja, kad sveika nuovoka ir teisinė logika neleidžia galvoti kitaip, nei svarsto Seimo teisininkų vadovė O.Buišienė.
"Neprisiekęs paskirtasis ministras nepradeda eiti savo pareigų, todėl jo įgaliojimai nėra nei prasidėję, nei pasibaigę. Taigi tokio paskirtojo, bet paskui atleistojo ministro nederėtų priskirti prie pasikeitusių Vyriausybės narių", - "sakė J.Žilys, komentuodamas J.Antanavičiaus atvejį.
Kalbėdamas apie Z.Balčytį konstitucinės teisės ekspertas pabrėžė, kad Vyriausybė solidariai už savo veiklą atskaitinga Seimui, todėl svarbūs tik tokie kadriniai pakeitimai, kurie lemia visiškai naujų Vyriausybės narių paskyrimą.
Neatmetama galimybė, kad netrukus Konstituciniam Teismui prireiks vėl, tik šįkart dar detaliau pasisakyti ministrų pasikeitimo interpretavimo klausimu.