Atmintinų dienų įstatymo pataisą inicijavęs modernusis krikščionis demokratas Egidijus Vareikis siūlė šią dieną pavadinti "Romo Kalantos aukos diena", tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) pasiūlė kitokį pavadinimą, kad ši diena nekeltų asociacijų su savižudybe.
Seimas taip pat nepritarė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos nario Antano Stasiškio siūlymui pavadinti gegužės 14-ąją "Neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai diena".
Gegužės 14-ąją pavadinti "Pilietinio pasipriešinimo diena" pasiūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). LGGRTC duomenimis, KGB 1972 m. gegužės 18-19 dienomis sulaikė 402 pilietinio protesto akcijų dalyvius.
Siūlymui gegužės 14-ąją pavadinti "Romo Kalantos aukos diena" nepritarė ir Lietuvos Katalikų bažnyčios (LKB) atstovai. LKB Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius informavo ŠMKK, jog bažnyčia "nepritaria susideginimo, kaip aukos, formai, nes ji yra priešinga krikščioniškam mokymui".
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teigimu, KGB po R.Kalantos susideginimo 1972 m. Lietuvoje užfiksavo dar 13 susideginimo atvejų, kurių dalis buvo politinio pobūdžio.
Kai kurie parlamentarai nuogąstavo, jog gegužės 14-osios minėjimas gali paskatinti nestabilios psichikos asmenis pasekti R.Kalantos pavyzdžiu. Lietuva šiuo metu pagal savižudybių skaičių pirmauja Europoje.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį savižudybių šalyje padaugėjo dvigubai. 1990 metais 100 tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 26,2 savižudybės, praėjusiais metais - 43,9 savižudybės.
Tikimasi, jog antradienį Seimo priimta Atmintinų dienų įstatymo pataisa įsigalios iki gegužės 14-osios. Pataisai dar turi pritarti prezidentas, vėliau ji turi būti paskelbta "Valstybės žiniose.