Jo prieglobsčio suteikimo pagrįstumą spalio 16 dieną nutartimi patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Netrukus po to I.Babenka buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Vilniuje. Suėmimas jam buvo pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Laisvę atgavęs I.Babenka pirmadienį dalyvavo Apeliacinio teismo posėdyje, kur buvo sprendžiama dėl jo ekstradicijos.
Apeliacinis teismas akcentavo, kad vykstant ekstradicijos procesui atsirado privalomas I.Babenkos neišdavimo pagrindas, numatytas Lietuvos Baudžiamajame kodekse
ir 1992 metų Lietuvos bei Rusijos sutartyje "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose" - tai yra prieglobsčio tokiam asmeniui suteikimas.
"Esant tokiai situacijai, t. y. I.Babenkai suteikus pabėgėlio statusą, jis negali būti išduodamas Rusijos Federacijai", - rašoma teismo pranešime spaudai.
Su tuo, kad I,Babenka negali būti išduotas Rusijai, sutiko ir Generalinė prokuratūra. Prokurorė prašė patenkinti I.Babenkos advokato skundą.
Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjo pradžioje nusprendė išduoti Rusijai naftos kompanijai "Jukos" priklausančio banko "Menatep" Sankt Peterburgo filialo Stavropolyje buvusį valdytoją I.Babenką.
Šią teismo nutartį I.Babenkos advokatas apskundė Apeliaciniam teismui. Teismas sprendimo nepriėmė, kol nebuvo priimtas sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį.
Dabar Apeliacinis teismas žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl I.Babenkos išdavimo Rusijai panaikino.
Rusijos prokurorai įtaria I.Babenką pasisavinus ir iššvaisčius pinigų sumą, viršijančią 33 milijonus litų. Bankininkui pareikšti įtarimai pagal du Rusijos Baudžiamojo kodekso straipsnius.
I.Babenka buvo sulaikytas Vilniuje pernai liepos 1-ąją. Rusija išvakarėse pateikė prašymą bankininką suimti ir vėliau išduoti baudžiamajam persekiojimui. Jis Rusijoje įtariamas turto pasisavinimu ir iššvaistymu bei pinigų plovimu sunkinančiomis aplinkybėmis 2002-2005 metais.
Europos Sąjungos šalys, JAV ir Izraelis su naftos koncerno "Jukos" susijusių asmenų persekiojimą Rusijoje laiko politinio susidorojimo bandymu ir netenkina Maskvos reikalavimų juos išduoti.