Pernai JAV vizas gavo daugiau nei 8,3 tūkst. Lietuvos piliečių - pora šimtų daugiau nei 2004 metais. Anksčiau, kol Lietuva nepriklausė ES ir mūsų šalies piliečiai negalėjo laisvai vykti dirbti į Bendrijos nares, skaičiai buvo gerokai įspūdingesni. Pavyzdžiui, 2000 metais JAV vizas gavo beveik 14 tūkst. žmonių, 2001 metais - 20 tūkst. žmonių, 2002 metais - 12 tūkst. žmonių, 2003 metais - 9,2 tūkst. žmonių.
Vizas paprastai gauna per du trečdalius prašančiųjų. Norint, kad šalis prisijungtų prie vadinamosios Vizų atsisakymo programos, reikia, kad JAV vizos turi būti išduodamos ne mažiau kaip 97 proc. besikreipiančių atitinkamos valstybės piliečių.
„Visi žmonės, prašantys vizos, mums yra potencialūs imigrantai. Per pokalbį ambasadoje jie turi įrodyti, kad yra kitaip, kad jie neketina pasilikti Jungtinėse Valstijose. Jei jie neįrodo, vizos neišduodame“, - sakė J. Fellowsas.
Anot jo, kiekvienu atveju asmuo, besikreipiantis dėl vizos, gali būti prašomas pateikti skirtingą informaciją, kuri gali patvirtinti, kad žmogus neketina pažeisti įstatymų. Pavyzdžiui, įrodyti, kad turi darbą Lietuvoje.
Anksčiau JAV ambasada Vilniuje buvo paskaičiavusi, kad namo pasibaigus turistinės vizos galiojimo laikui negrįžta maždaug 40 proc. asmenų. Norint šaliai taikyti Vizų atsisakymo programą, šis skaičius turi būti dvidešimt kartų mažesnis.
Tačiau, pasak J. Fellowso, neseniai atliktas tyrimas parodė, esą dabar tokie pažeidimai sudaro vos kelis procentus visų nusižengimų galiojančiam vizų režimui. Jo teigimu, nustatyti tikslų pažeidėjų skaičių labai sudėtinga, nes reikėtų domėtis kiekvienu, atvažiavusiu į JAV.
Be kita ko, prie Vizų atsisakymo programos norinti prisijungti šalis turi būti ekonomiškai ir politiškai stabili bei saugi, o teisėtvarkos institucijos - geranoriškai bendradarbiauti su JAV ir tarptautinėmis organizacijomis.
Vieną programos reikalavimą - panaikinti vizų režimą JAV piliečiams - Lietuva įgyvendina jau nuo 1994 metų. Pernai buvo įdiegta dar viena būtina naujovė - skaitmeniniu būdu nuskaitomi pasai su biometriniais duomenimis.
Rugsėjį Baltijos ir Višegrado grupės valstybės sutarė drauge siekti savo piliečiams bevizio režimo su JAV.
Dar žiemą Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso paragino Jungtines Valstijas atsisakyti vizų naujosioms ES narėms ir pabrėžė, jog tokios taisyklės reiškiančios diskriminaciją.
Savo ruožtu JAV Kongreso narys respublikonas Philas Englishas prieš kelis mėnesius pristatė įstatymo projektą, kuriuo „Lietuva, Latvija, Estija, Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija įtraukiamos į vizų atsisakymo programą, aprašytą 217 „Imigracijos ir pilietybės akto“ skyriuje“.
Nemokantiems anglų kalbos pagalbos siūloma ieškoti patiems
Jau kurį laiką JAV ambasada Vilniuje taiko dvi paraiškų vizai gauti priėmimo tvarkos naujoves, kurios, pasak diplomatų, gerokai sutrumpino vizai gauti reikalingą laiką.
Nuo spalio 10 dienos visi besikreipiantieji neimigracinių JAV vizų privalo užpildyti elektroninę paraišką ir ją atsispausdinti. Atlikus šią procedūrą trečiame anketos puslapyje atsiranda brūkšninis kodas, kuriame užkoduojama visa pateikta informacija.
Atvykus į ambasadą brūkšninis kodas nuskenuojamas - taip trumpinamas vizos gavimo procedūrų laikas, mat pareigūnai į kompiuterį gali iš karto įvesti reikiamus pareiškėjo duomenis. Be to, taip išvengiama galimų netikslumų informaciją perkeliant ranka.
„Mažiau laiko turime sugaišti ir mes, ir žmonės, besikreipiantys dėl vizos“, - pažymėjo JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas A. Cloudas.
Beje, klausimai anketoje yra pateikiami angliškai, ją pildyti taip pat reikia anglų kalba. Iškilus sunkumų dėl kalbos barjero, ambasados atstovai siūlo klausimus skaityti greta pateikiamame anketos vertime į lietuvių kalbą arba paprašyti bičiulių ar artimųjų pagalbos.
Be to, ambasada pradėjo bendradarbiauti su „Lietuvos paštu“. Jei vizas gavusieji nenori grįžti į ambasadą kitą dieną ir pasiimti pasus asmeniškai, asmens dokumentą jiems gali pristatyti pašto kurjeriai. Ši paslauga kainuoja 9 litus. Paprastai pasai pristatomi per 1-2 darbo dienas po vizos išdavimo dienos. Ilgiau užtrunkama pasus pristatyti tik į atokesnius kaimus.
Šiuo metu paštu pasus paprašo pristatyti maždaug 200 žmonių per mėnesį – dvigubai daugiau, nei iš pat pradžių, kai buvo pradėta teikti šita paslauga.
Diplomatai ir „Lietuvos pašto“ atstovai tikina, kad ši paslauga yra visiškai saugi – kiekvienas pasas gabenamas kaip visi itin svarbūs dokumentai ir įteikiamas jo savininkui arba nurodytam kitam asmeniui.