Šiuo metu Airijos lietuvių bendruomenė turi parengti šio centro projektą, o darbo grupė, rengianti Lietuvos ekonominės emigracijos valdymo strategiją, ketina jį įtraukti į artimiausius planus ir pateikti svarstyti Vyriausybei.
Numatoma, kad centre iš pradžių dirbtų keli darbuotojai, greičiausiai Airijoje gyvenantys lietuviai. Airijos lietuviai pageidauja, kad centre dirbtų ir socialinis darbuotojas.
„Mes labai skatiname įdarbinti tuos žmones, kurie yra įsitvirtinę Airijoje, kurie čia jau sukūrė stabilų gyvenimą“, – sakė L. Garbatavičiūtė-Down.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius, komisijos, rengiančios minėtą strategiją, vadovas Rimantas Kairelis DELFI sakė, kad iš pokalbių su svetur gyvenančiais lietuviais paaiškėjo, kad jiems labiausiai trūksta informacijos apie situaciją Lietuvoje, todėl tokius centrus ketinama kurti ne tik Airijoje, bet ir kitose šalyse, kuriose dirba lietuviai.
„Sužinojome, kad patys airiai, kurie vykdė savo tautiečių sugrąžinimo politiką, pirmiausiai naudojo informacinių-konsultacinių centrų tinklą ir tai buvo pakankamai efektyvu“, – sakė jis.
R. Kairelis teigia, kad vienas iš svarstomų variantų – šį centrą finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, tačiau jis negalėjo konkrečiai pasakyti, kiek tai galėtų kainuoti.
Tikimasi, kad šis centras bus įsteigtas kitais metais.