Kaip penktadienį, pristatydama tyrimą sakė tyrimo vadovė Edita Jurkienė, dažniausiai organizacijos, reikalavusios paramos, buvo savivaldybės įmonės – mokyklos ir darželiai, o tais atvejais, kai darbdavys primygtinai siūlydavo remti organizaciją, būdavo viešosios organizacijos.
Patys dirbantieji, niekieno neraginami, daugiausiai lėšų skyrė nevyriausybiniam sektoriui.
Baltijos-Amerikos partnerystės programos tarybos pirmininkas Mindaugas Danys sakė, kad iš 40 mln. litų, kuriuos skyrė šalies gyventojai, 17 mln. buvo pervesta savivaldybės ir valstybės biudžetinėms įstaigoms.
„Tie žmonės, kurie jautėsi prispausti skirti 2 proc. po to rašo prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai anuliuoti tuos pavedimus arba nusiunčia antrą savo pavedimą. Žmonės nesutinka su prievartiniu lėšų skyrimu, tačiau tai liečia tik pačius sąmojingiausius“, – sakė nevyriausybinių organizacijų ekspertas Vaidotas Ilgius.
Siekiant pažaboti tokį organizacijų piktnaudžiavimą, siūloma, nustačius daromą spaudimą žmonėms skirti 2 proc. pajamų mokesčio, iš organizacijos atimti paramos gavėjo statusą.
Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, absoliutus pavyzdys yra Lietuvos lenkų sąjunga, tokiu būdu gavusi maždaug 300 tūkst. litų paramos.
V. Ilgius tvirtina, kad Lietuva yra vienintelė iš keturių Vidurio ir Rytų Europos šalių numačiusi galimybę dalį sumokamo pajamų mokesčio skirti ne tik visuomeninėms ir religinėms organizacijoms, bet ir valstybinėms ar savivaldybių biudžetinėms organizacijoms.
„Mes neturėtume sakyti, kad geri yra nevyriausybininkai, priešingai, blogai yra šantažuoti ir reikalauti, naudojantis stipresniojo pozicija, o gerai yra stengtis informuoti visuomenę apie savo gerus darbus ir tada tikėtis paramos“, – sakė jis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, iki 2 proc. praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio šiemet paramai skyrė daugiau nei 400 tūkst. šalies gyventojų, o bendra skirtos paramos suma viršija 40 mln. litų.