Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) spalio pabaigoje baigė Vilniaus savivaldybės tarybos sekretoriaus Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininko ir buvusio šios partijos rinkimų štabo vadovo Ž.Šilgalio kelerių pastarųjų metų mokestinį tyrimą.

„Įvertinus patikrinimo metu nustatytus faktus, nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu Ž.Šilgalio namų ūkio patirtos piniginės išlaidos viršijo patikrinimo metu nustatytas disponuojamas pinigines pajamas iš viso 61989 litais, iš jų – 39910 litų 2003 metais, 20429 litais 2004 metais ir 1650 litų 2005 metais“, - rašoma Telšių VMI patikrinimo akte.

Čia pat nurodoma, jog už nustatytus pažeidimus Ž.Šilgalis privalo sumokėti papildomai apskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio sumą – 20,5 tūkst. litų, taip pat beveik 5 tūkst. litų delspinigių. Be to, mokesčių inspektoriai nurodo, jog Ž.Šilgaliui gali būti skirta nuo 2,5 tūkst. litų iki 12 tūkst. litų bauda.

Pats Ž.Šilgalis DELFI teigė, jog Telšių VMI atlikdama mokestinį patikrinimą esą padarė daug pažeidimų, ignoravo kai kuriuos faktus bei neteisingai apskaičiavo jo vartojimo išlaidas.

“Jokio mano pajamų ir išlaidų skirtumo nėra. Tą skirtumą sugalvojo mokesčių inspekcija”, - teigė Ž.Šilgalis, kurio advokatai jau yra nusiuntę pastabas Telšių VMI bei žada mokesčių inspektorių sprendimą, jei patikrinimo akto pagrindu toks būtų priimtas, skųsti teismui.

Politikas teigė, jog teismas jau yra panaikinęs vieną ankstesnį Telšių apskrities VMI sprendimą, kuriuo jam buvo skirtas įspėjimas už neteisingai pildytas deklaracijas.

Ž.Šilgalis teigė negalėjęs mokesčių inspektoriams pateikti kelerių metų vartojimo išlaidas (maisto produktams, nealkoholiniams gėrimams, drabužiams, avalynei ir kt.) pagrindžiančių dokumentų, nes jų tiesiog nekaupęs ir nesaugojęs.

Mokesčių inspektorė negavusi minėtų dokumentų Ž.Šilgalio vartojimo išlaidas apskaičiavo pagal savo įvertinimą, remdamasi Statistikos departamento duomenimis ir nustatytu vieno namų ūkio nario vartojimo išlaidų vidurkiu.

“Tikrai nekaupiau ir nesaugojau kelerių metų senumo čekių už duoną, sviestą ir panašiai. O mokesčių inspekcija dėl to apkaltinusi mane nebendradarbiavimu, pati apskaičiavo galimas mano vidutines vartojimo išlaidas. Inspektorė pritaikydama visiškai nelogišką apskaičiavimo metodą nustatė, kad aš turėčiau per metus išleisti apie 50 tūkstančius litų, nors man gal realiai užtenka apie 30 tūkst. litų“, - aiškino Ž.Šilgalis.

Mokesčių inspektoriams šių metų kovą pradėjus išsamų mokestinį Ž.Šilgalio pajamų ir išlaidų patikrinimą, pastarasis šių metų rugpjūtį suskubo tikslinti savo pajamų ir turto deklaracijas, kuriuose be kita ko nurodė dar 2003 metais gavęs 35 tūkst. litų paskolą iš privataus asmens, tačiau sutartimis jos pagrįsti negalėjo.

Mokesčių inspektorė minėtos paskolos nepripažino ir neįtraukė į Ž.Šilgalio pajamas.

Kita vertus, mokesčių inspektorei neužkliuvo ir ji į Ž.Šilgalio „namų ūkio“ išlaidas įtraukė jo deklaruotas 7,5 tūkst. litų išlaidas P.Auštrevičiui Seimo rinkimų kampanijos metu, nors Ž.Šilgalis taip pat nėra pateikęs jokių rašytinių minėto mokėjimo įrodymų.

Ž.Šilgalis tikina esą tokiu būdu Telšių VMI pripažino tikrai buvus tokį mokėjimą P.Auštrevičiui, nors pats P.Auštrevičius tai neigia.

Ž.Šilgalis taip pat piktinosi tuo, jog mokesčių inspekcija tikrino tik jo deklaracijas ir esą visiškai nesidomėjo P.Auštrevičiaus pajamomis bei išlaidomis.

Telšių VMI vadovas Antanas Naujokas DELFI teigė negalįs komentuoti atlikto patikrinimo detalių, kol nėra pasibaigęs mokestinis ginčas, nes Ž.Šilgalis patikrinimo išvadas dar galįs skųsti teismui.

Klausiamas, ar mokestinio patikrinimo išvadose fiksuotą Ž.Šilgalio mokėjimą P.Auštrevičiui galima laikyti tikru ir patikrintu, A.Naujokas atsakė: „Mes visada tyriame visas aplinkybes, ar išlaidos yra tikros ir ar pajamos yra tikros“.

Pasak VMI atstovų, išlaidos gali būti tikrinamos, arba ne, tai priklauso nuo patikrinimo pobūdžio ir išlaidų dydžio. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus išlaidų deklaruoti neprivaloma.

Praėjusių metų vasarį liberacentristai (LiCS) viešai prisipažino, kad už buvimą kandidatų į Seimą sąrašo viršūnėje Petrui Auštrevičiui mokėjo neoficialią „algą“, vėliau tai paneigė.

Galiausiai buvęs LiCS rinkimų štabo vadovas Ž.Šilgalis paskelbė, kad P.Auštrevičiui 7,5 tūkst. litų sumokėjo iš savo asmeninių lėšų ir P.Auštrevičius esą šių pinigų prašė pats.

Anot Ž.Šilgalio, šių pinigų iš jo asmeninių deklaruotų santaupų perdavimas nebuvo patvirtintas parašais, tačiau tai esą matė liudininkai, kurių liudijimus mokesčių inspektoriai esą ignoravo.

P.Auštrevičius, pripažinęs, jog LiCS apmokėjo jo rinkimų kampaniją, pareiškimus, esą jis gavo pinigų už lyderio vaidmenį, yra pavadinęs "šmeižto kampanija", paskelbta prieš naujos partijos – Lietuvos liberalų sąjūdžio steigimą.

P.Auštrevičius DELFI penktadienį teigė, jog VMI yra atlikusi ir jo turto bei pajamų deklaracijų patikrinimą ir jokių pažeidimų ar neatitikimų ar nedeklaruotų pajamų nėra nustačiusi.

“Jei liberalcentristai vėl kelia šiuos klausimus, manau, kad tai yra yra jų atsakas į mūsų šiuo metu keliamą galimo nepasitikėjimo Vidaus reikalų ministru Raimondu Šukiu klausimą. Artėjant rinkimams jie tiesiog naudojasi jau išbandytomis technologijomis”, - teigė P.Auštrevičius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją