Šiuos leidinius vyras aptiko pernai Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos bažnyčios zakristijoje sudėtoje šimtų knygų kaugėje. Vėliau liberalų surinktos ir padovanotos knygos esą atiteko Didžiosios Britanijos sostinėje veikiančioms savaitgalio mokyklėlėms, dalį parapijos kunigas Petras Tverijonas nuvežė į Notingemo lietuvių židinį.
Knygose – Lenino portretai ir sovietinė propaganda
„Biografinė knyga apie dukart Socialistinio Darbo Didvyrio, akademiko, TSRS kosminių sistemų vyriausiojo konstruktoriaus M. Jangelio gyvenimą ir šios įdomios srities darbą", - rašoma vienos iš šių knygų – Irinos Straževos „Tulpės iš kosmodromo" – anotacijoje.
Kitame leidinyje apie Lietuvos sostinę skaitytojas iš karto informuojamas, kad „už didelius laimėjimus, kuriuos pasiekė miesto darbo žmonės ūkinėje ir kultūrinėje statyboje, vykdydami pramonės gamybos vystymo penkmečio plano užduotis, apdovanoti Vilniaus miestą Lenino ordinu". Virš šios citatos iš Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1970 metų įsako nupieštas pats ordinas su Lenino profiliu.
Tuo tarpu knyga apie Kauną – „antrą pagal didumą Tarybų Lietuvos miestą, žymų respublikos pramonės ir kultūros centrą", pabrėžiama, kad miestas neatpažįstamai pasikeitė tarybų valdžios metais.
Tarp emigrantams dovanotų leidinių yra ir P. Cvirkos, kuris Liaudies seimo delegacijoje 1940 metais vyko į Maskvą, o vėliau buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, raštų tomelis. Taip pat – Ivano Stadniuko romanas „Karas", kuriame, neišvengiant sovietinės propagandos, pasakojama apie Antrąjį pasaulinį karą. Jo viršelį puošia mūšio lauko vaizdas, Pergalės ordinas ir rusiškas sveikinimas „Su pergalės diena!".
„Sovietmečio iš istorijos neišbrauksi"
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Petras Auštrevičius teigė, kad akcijos „Lietuviškos knygos kelias 2006" metu gyventojai nešė pačias įvairiausias knygas – nuo apynaujų iki marksistinių raštų. Iš viso per du akcijos mėnesius pernai vasarą buvo surinkta 36 tūkst. leidinių.
„Čia ir slypi visas akcijos žavumas. Norėjome, kad knygas išeiviams duotų ne leidyklos, o žmonės dovanotų iš savo bibliotekų. Pagal principą „žmogus – žmogui", - DELFI pasakojo parlamentaras.
Anot jo, buvo atliekama knygų revizija ir dalis leidinių buvo atidėti į šalį. Mat žmonės atnešdavo ir seną 10 klasės algebros vadovėlį, ir marksizmo raštų. „Deja, negalime išbraukti šio tarpsnio iš mūsų istorijos. Kartais gerai net ir tokią knygą pavartyti, nei jokios", - aiškino P. Auštrevičius, kalbėdamas apie minėtam londoniečiui užkliuvusius leidinius.
Partijos vadovas pripažino, kad kai kurie žmonės, prisidėdami prie akcijos, tiesiog atsikratė lentynose susikaupusių pasenusių knygų. Tuo tarpu Ukmergėje, pavyzdžiui, rasta nemažai knygų, prieš porą dešimtmečių dingusių iš bibliotekos.
„Kai paskelbėme akciją, tikėjomės, kad ji bus nuoširdi, kad žmonės neš naujas knygas, nors buvo nemažai, išleistų net po 2000 metų. Žmonėms juk negali nurodyti, kokiu leidinius dovanoti", - kalbėjo Seimo narys.
Anot jo, per akciją gauta ir visai naujų leidinių – 1000 knygų padovanojo leidykla „Alma littera".
Surinkti leidiniai iškeliavo į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Belgiją, Vokietiją. Lenkiją, kitas šalis. Analogišką akciją žadama rengti ir šią vasarą.
„Lietuviškas apsivalymas suprantamas"
Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos atstovė ryšiams su visuomene Živilė Ilgūnaitė nebuvo linkusi smerkti politikų už tai, kad padovanojo ir moraliai pasenusios literatūros. Anot jos – didelė dalis gautų knygų buvo grožinė literatūra, kurios meninė vertė bėgant laikui nesensta. Tuo tarpu vaikai gavo visiškai naujų knygučių.
„Žinodami, kad vyksta tokia akcija, tikriausiai peržvelgtumėte savo lentynas ir išneštumėte tai, kas nebereikalinga. Toks lietuviškas apsivalymas suprantamas. Žinoma, ne visi leidiniai tiktų pagal turinį. Didžiojo vado knygos gal ir ne visiškai įdomios šiam laikmečiui", - kalbėjo Ž. Ilgūnaitė.