Vienas toks vaizdelis „įkrito“ ir į DELFI pašto dėžutę. Jame mobiliuoju telefonu nufilmuota, kaip vienoje iš Suvalkijos mokyklų paauglės mergaitės kitų akivaizdoje daužo, įžeidinėja, spardo, verčia klauptis ir visų iš eilės atsiprašinėti „prasikaltusią“ bendraamžę.
Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos pareigūnai DELFI teigė negavę pranešimų apie panašų smurto atvejį, o du iš jų pripažino iš viso negirdėję apie tai, kad paaugliai filmuoja muštynes ir siuntinėja jų įrašus.
„Ši mada atsirado iš karto po to, kai išplito filmuojantys mobilieji telefonai. Siužetai iš esmės tokie pat - tai fizinio, psichologinio smurto demonstravimas. Jo platinimui internete atviras kelias“, - sakė L.Skendelis.
Pasak moksleivio, interneto svetainių kūrėjai nuo tokių dalykų atsiriboja parašydami, kad neatsako už skaitytojų atsiųstų failų turinį ir taip iš situacijos išsisuka.
Pareigūnams naujiena
Paklaustas, kokiuose regionuose tokie filmavimai labiausiai paplitę, mokinys sakė, kad visoje Lietuvoje. „Tačiau jei anksčiau paprastai tuo užsiėmė berniukai, dabar labai dažnai pasitaiko ir mergaičių. Agresija didėja“.
Mokinių parlamento nuomone, šią problemą reikėtų bandyti spręsti aukščiausiu lygiu, per Informacinės visuomenės plėtros komitetą Seime. „Pagrindinis būdas, užkirsti netinkamo turinio informacijos plitimui – per informacines sistemas ar nuobaudas mokiniams, nors juos būtų labai sunku sugaudyti“, - pripažino L.Skendelis.
Kaip DELFI teigė Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro elektroninių nusikaltimų skyriaus viršininkas Markas Marcinkevičius, pranešimai apie tokius atvejus jo vadovaujamo skyriaus nėra pasiekę ir pareigūnams „nelabai žinomi“.
„Jei tokie dalykai vyksta, kyla klausimas, ar tai kriminalas kažkoks. Jei vyksta muštynės, chuliganizmas gal ir yra, o tas platinimas – abejoju, ar bus kažkoks kriminalas“, - sakė pareigūnas.
Mokinių parlamento vadovo nuomone, policija negali nežinoti apie tokius dalykus, tačiau problemos nesiryžtama spręsti arba viskas nuleidžiama juokais.
„Kadangi nėra jokių sankcijų, mokiniai drąsiai sau filmuoja ir siuntinėja tokius vaizdus“, - pridūrė L.Skendelis.
Nebaudžiamumo iliuzija
Kodėl mokiniai filmuoja ir siuntinėja muštynių vaizdus, nebijo viešintis ir kaip į smurtą reaguoja tokios informacijos žiūrovai, DELFI klausė Paramos vaikams centro vadovės Aušros Kurienės.
DELFI: Kodėl paaugliai nori viešinti psichologinio ir fizinio smurto prieš bendraamžius vaizdus?
A.Kurienė: Smurtas susijęs su jėgos pajautimu ir galios demonstravimu. Sunku pasakyti, kiek tai darantys mokiniai sąmoningi, tačiau paviešinti savo stiprybę, taip vadinamą galią ir vertę – labai svarbus momentas.
DELFI: Atrodo, jie net nebijo būti demaskuoti – vaizdo medžiagoje aiškiai matyti veidai, girdėti keiksmai ir grasinimai.
A.Kurienė: Galime prisikurti visokių versijų, ką tai galėtų reikšti, tačiau šnekantis su konkrečiais vaikais gali paaiškėti, kad tai – ne visai apie juos.
Drastiškas, agresyvus elgesys dažniausiai savyje turi slaptą motyvą gauti pagalbą, dėmesį, rūpestį. Savisaugos instinktas nesuveikia, nes, tiesą sakant, gal niekada ir nebuvo išugdytas. Gal tie vaikai patys nesijautė esantys labai saugūs, kai reikia gaunantys pagalbą.
Būna, kad vaikas nueina į parduotuvę ir apsivagia vien todėl, kad tėvas galų gale ateitų ir su juo pasikalbėtų. Sąmoningai jis sau tokio tikslo niekada nesuformuluotų, nepasakytų, kad pats sau nori pagalbos.
Nors gali būti, kad smurtaujantis vaikas tiesiog piktas ir „deda ant visų“. Tada nebesuveikia jokie savisaugos instinktai.
Kita vertus, mes visi skaitome, šnekame, piktinamės nusikaltėlių nebaudžiamumu. Dažnas paauglys turi iliuziją, kad jis nepagaunamas, teismai neveikia, policininkai žiopliai ir niekas jam nieko nepadarys, nes jis – pats kiečiausias.
DELFI: Tačiau iš tiesų - jei mokiniai nesudegina mokytojos megztuko, kaip buvo Klaipėdoje, ar nenukapoja šuniui kojų, į jų „išdaigas“ nelabai kreipiamas dėmesys.
A.Kurienė: Gal tada paauglio savisaugos instinktas gerai sako – nėra ko bijoti?
Gali būti, kad paaugliai turi suaugusiųjų perduotą nuostatą, kad tai – ne nusikaltimas, nes niekas nesudegė, niekam kojos nenutrauktos, kraujas nesipylė laisvai. Na, paverkė mergaitė, buvo juokinga...
DELFI: Kaip internete platinama filmuota mokyklinio smurto medžiaga veikia kitus?
A.Kurienė: Visų pirma, labai išgąsdina, o paskui belieka su tuo tvarkytis.
Vienas tvarkymosi su baime būdas – niekada nepatekti į tokią situaciją, nuo tokių žmonių būti kuo toliau, pačiam taip nesielgti, nes paauglys gali įsivaizduoti, kaip jaučiasi skriaudžiamas vaikas.
Kitas būdas tvarkytis su baime – tapti agresoriumi, kad jam taip niekada neatsitiktų.
DELFI: Italijos mokyklose su šia problema kovojama neleidžiant mokiniams naudotis mobiliais telefonais. Ką apie tai galvojate.
A.Kurienė: Labai nemėgstu karo terminologijos. Jeigu manęs klaustumėte, kaip tokiems vaikams padėti, sakyčiau, kad su jais reikėtų kalbėtis, pabandyti suprasti jų motyvus, padėti jiems socializuotis, mokyti empatijos, kad jie suprastų, kaip žmogus jaučiasi, kai iš jo tyčiojamasi.
Tai būtų konkreti pagalba, nes kai mes kalbame apie vaikus, ne taip paprasta suvokti, kas auka, o kas agresorius, ar tik agresorius ar tuo pat metu ir auka.
DELFI: O kaip su nebaudžiamumu?
A.Kurienė: Tam, kad paaugliui teiktum pagalbą, jis pirmiausia turi suvokti, kad toks elgesys yra netinkamas. Tačiau nereiškia, kad jis turi būti uždarytas, pavyzdžiui, į kalėjimą. Paaugliui turi būti padedama nustoti netinkamai elgtis.
Filmavo stumdomą senuką
Pastaruoju metu plačiai nuskambėjo du internetu platinti smurto vaizdai Klaipėdos mokyklose – kai vaikai padegė mokytoją ir nukapojo šuniui galūnes.
„Anksčiau nebuvome susidūrę su tokia situacija. Gal ji ir buvo, tačiau ne tokio masto. Tai mums nauja problema“, - DELFI sakė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų skyriaus inspektorė Violeta Lideikytė.
Pasak Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai, prieš kelerius metus Kaune buvo nubausti mokiniai, kurie nufilmavo ir internetu siuntinėjo vaizdą, kaip bendraamžiai stumdė seną žmogų. Nagrinėta ir daugiau panašių pareiškimų.
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato organizacinio skyriaus viršininkas Gintaras Bagužis taip pat minėjo vieną atvejį, kai buvo nubausti internete nuogo vaikino nuotrauką patalpinę jaunuoliai. Tačiau tai, palyginti su internete platinamais vaizdais – lašas jūroje.
Nežino, kuo gyvena jaunimas
Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus Girvydo Duoblio nuomone, smurtinių vaizdų autoriai drąsūs ir dėl to, kad pareigūnai vangiai domimasi šiuolaikinėmis technologijomis.
„Jei policijos darbuotojas, kurio funkcija rūpintis nepilnamečiais nedirba kompiuteriu, nemoka naršyto po internetą, jis nežino, kuo gyvena 14-17 metų žmogus. Tai irgi problema“, - sakė G.Duoblys.
Anot jo, internetas atlieka informacinę, pažintinę funkciją, tačiau gali atlikti ir iškrypėlišką. Taip pat, kaip ir peilis – juo gali pjauti ir duoną, ir žmogų.
„Internetu siuntinėti smurto vaizdus – postmodernas. Mūsų visuomenė kol kas nėra suradusi, kaip tą problemą spręsti. Prieš 15 metų, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, šios sudėtinės patyčių problemos dalies nebuvo. O tam, kad išspręstume ją visą, reikia aiškaus politinio sprendimo, pripažinti, kad psichologinis ir fizinis mokinių smurtas – didžiulė problema ir pasiryžti į jos sprendimą investuoti labai daug pinigų“, - komentavo Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.
