Po nepasitikėjimo V.Muntianu tekstu pasirašė ir vienas jo pavaduotojų Pilietinės demokratijos partijoje parlamentaras Henrikas Žukauskas.
„Manau, kad anksčiau ar vėliau Seimo pirmininkas turėtų turėti savo nuomonę, arba jos neturėti. Manau, kad šioje situacijoje jį galbūt pakišo jo pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas, sudarinėdamas ir nesudarinėdamas tokią Seimo ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, bet seimo pirmininkas turėjo aiškiai savo poziciją pasakyti. Šitaip negalima“, - DELFI sakė H.Žukauskas.
Pagal Seimo statutą pasiūlymas atleisti Seimo pirmininką turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5, t.y. ne mažiau nei 29 Seimo nariai. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje.
Anot Liberalų sąjūdžio seniūno pavaduotojo Eligijaus Masiulio, V.Muntianui nepasitikėjimas iniciuojamas dėl pastarojo nesugebėjimo tinkamai organizuoti Seimo darbo, sudaryti Seimo darbotvarkes.
„Nėra esminių pasikeitimų Seimo administracijos problemų sprendime, kurios buvo žadamos spręsti pakeitus Artūrą Paulauską, taip pat, manome, kad V.Muntianas yra praradęs pasitikėjimą Seimo narių tarpe“, - sakė E.Masiulis.
DELFI žiniomis, minėtą iniciatyva gali palaikyti ir kai kurios kitos opozicinės Seimo frakcijos - Darbo partijos frakcija, socialliberalai.
Seimo pirmininkas V.Muntianas yra valdančiosios Pilietinės demokratijos partijos vadovas. Atleidus jį iš Seimo pirmininko pareigų, išbandymai grėstų ir daugumos Seime neturinčiai valdančiajai koalicijai.
V.Muntianas: man ne pirmas kartas
„Tai nėra man pirmas atvejis, aš įsivaizduoju, kad jau įprasta iniciatyva, teisė yra tų žmonių, kurie inicijuoja visa tai. (...) Aš dar nežinau tų priekaištų. Prastas darbo organizavimas - jis yra dėl žinomų priežasčių, kadangi siekiama bet kokiais būdais susitvarkyti su tais rezervistais (KGB - DELFI), o įstatymo projektai, kurie yra paruošti, prieštarauja Konstitucijai ir aš negaliu sutikti, kad jie patektų į darbotvarkę“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Muntianas.
Paklaustas, ar pats neketina trauktis iš pareigų, V.Muntianas leido suprasti neketinąs to daryti.
„Manau, kad mano pozicija sutinka su mano duota priesaika Konstitucijai ir laikysiuosi įstatymų“, - sakė V.Muntianas.
G.Kirkilas siūlo sudaryti darbo grupę
Premjeras vienas socialdemokratų vadovų Gediminas Kirkilas ketvirtadienį žurnalistams sakė neigiamai vertinas nepasitikėjimo V.Muntianu iniciatyvą ir prakalbo apie reikmę sudaryti darbo grupę.
„Aš negatyviai vertinu, nes, manau, kad Seimas yra visiškai bereikalingai susipykęs, manyčiau, kad visiems reikia nusiraminti ir imtis rimtesnių sprendimų. Aš ketinu pasiūlyti darbo grupę, kuri galbūt pasižiūrėtų šiek tiek plačiau problemas susidariusias. Mes tokią darbo grupę pasiūlysime sudaryti iš mūsų mažumos koalicijos partnerių ir pasiūlysim prisijungti galbūt ir opozicinėms partijoms, nes reikia atsisėsti ramiai ir apgalvoti susidariusią situaciją, be aistrų, be mikrofonų, skirti tam laiko ir ieškoti konsensuso“, - sakė G.Kirkilas.
Minėta darbo grupė, anot premjero, galėtų susirinkti jau kitą savaitę svarstytų visą bendrą situaciją ir tai, kokie sprendimai turi būti priimti.
„Aš manyčiau, kad visada yra galimas toks sprendimas, kai susidaro konfliktinės situacijos“, - sakė G.Kirkilas.
J.Razma: procedūra skubota
Seimo opozicinės konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma taip pat pripažino, jog V.Muntianas - vargu ar tinka vadovauti Seimui, tačiau čia pat konservatorius abejojo, ar minėta nepasitikėjimo procedūra nėra skubota.
„Praktiškai yra toks vaizdas, kad Seimo pirmininko mes Seime šiandieną ir neturime. (...) Aišku, kad Seimo pirmininku galėtų būti ir labiau toms pareigoms pasiruošęs žmogus, jei būtų tinkamesnis kandidatas rastas, tai būtų naudinga, bet, bijau, kad Liberalų sąjūdis dar neturi to įsivaizdavimo, kas po to, čia yra veiksmas tik matant pirmą žingsnį. Manau, kad prieš žengiant tokį žingsnį būtų pravartu pasikalbėti ir su kitom frakcijom, priešingu atveju visuomenė gali tai priimti kaip eilinį destabilizuojantį veiksmą, įsivaizduoju, kad mes svarstysime tą klausimą atsakingiau“, - sakė J.Razma.
A.Paulauskas: reikia galvoti apie kitokį jėgų išsidėstymą
Opozicinių socialliberalų partijos ir frakcijos Seime seniūnas Artūras Paulauskas teigė taip pat kol kas neskubąs vertinti nepasitikėjimo Seimo pirmininku iniciatyvos.
„Manau, kad dėl ketvirtadienio tų įvykių Seime nėra tiesiogiai V.Muntiano ar kito kaltė. Čia yra susidariusi labai ryški takoskyra ir kažin, ar kitas Seimo pirmininkas išlaviruotų, gal reikėtų tikrai galvoti apie kitokią konfigūraciją Seime. Nes jei yra konservatorių pažadas remti, tai turėtų remti. Tai bet koks Gražulis ar Klumbys gali visą darbotvarkę bet kada sujaukti. Jei nėra tvirto sutarimo, tai visokios destrukcijos yra galimos ir terpė jiems labai gera“, - sakė A.Paulauskas.
K.Daukšys: kaltas V.Muntianas
Darbo partijos ir frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys teigė, jog dėl ketvirtadienį kelias valandas užtrukusių chaotiškų svarstymų kaltas ne Seimas, o Seimo vadovybė ir pirmiausia - Seimo pirmininkas V.Muntianas.
„Aš galvoju, kad Seimas yra visiškai veiksnus, manau, kad Seimo vadovybė nėra visiškai veiksni, nes nei Seimo pirmininkas, nei valdyba nesugebėjo tinkamai organizuoti parlamento darbo. Galvoju, kad Seimo pirmininkas turi labai rimtai susirūpinti savo darbu, jei matysime, kad Seimo darbas ir toliau taip blogai organizuojamas, manau, svarstysime ir galimą nepasitikėjimą“, - sakė K.Daukšys.
Liberaldemokratai – prieš nepasitikėjimą V.Muntianu
Liberalų demokratų frakcija, anot jos nario Remigijaus Ačo, greičiausiai nepalaikys nepasitikėjimo V.Muntianu.
Liberaldemokratų manymu, šiuo atveju atstatydinimo vertas ne tik V. Muntianas, bet ir jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.
Kartą V. Muntianas postą išsaugojo
Tai būtų jau ne pirmas kartas, kai Seimo nariai bando nuversti V. Muntianą nuo posto. Pernai rugsėjį opozicinė frakcija „Tvarka ir teisingumas" siekė parlamento vadovo atstatydinimo.
Liberaldemokratai rėmėsi Vyriausiojo administracinio teismo atskirąja nutartimi. Teismas pernai vasarą konstatavo, esą V. Muntiano vieši pasisakymai apie nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos bylą nesuderinami su Konstitucija ir Teismų įstatymu.
Tačiau per liberaldemokratų inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu tokiai iniciatyvai pritarė tik 36, prieš balsavo 22 parlamentarų. 11 biuletenių buvo pripažinti negaliojančiais. Norint nušalinti parlamento vadovą reikia ne mažiau kaip pusės – 71 iš 141 – Seimo narių balsų.
Ar V.Muntianas tinka būti Seimo pirmininku? Išreiškite savo nuomonę atsakydami į klausimą kolonoje dešinėje.