Pirmajame komisijos posėdyje dienraščio atstovai nedalyvavo.
Ankstesnį komisijos sprendimą, kad minėta publikacija pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas, kuriomis draudžiama kurstyti tautinę nesantaiką bei šaipytis iš žmogaus tautybės, išspausdindamas dienraštis nurodo, kad šis LŽLEK sprendimas yra sugrįžimas į cenzūros laikus.
Kaip DELFI pirmadienį sakė R. Mickevičius, šis komisijos sprendimas įžeidžia dienraštį, nes „Kurier Wilenski” savo publikacija nesiekė kurstyti tautinės nesantaikos ar ką nors įžeisti.
DELFI primena, kad minėtoje publikacijoje rašoma, jog lietuviams svetimi tokie jausmai kaip nesavanaudiškumas, dėkingumas ar draugiškumas. Tačiau valstietiškam lietuvių mentalitetui priskiriamas godumas ir savanaudiškumas.
„Lenkas yra toks lietuvis, kuris niekad gyvenime žąsų neganė, o lietuvis yra toks lenkas, kuris žąsis ganė arba dar tebegano“, - rašoma straipsnyje.
Dienraščio redaktorius TV3 laidai „Savaitės komentarai“ anksčiau sakė, kad dienraštis išspausdino istorikų konferencijos, vykusios Vilniuje, vieną iš pranešimų. Straipsnyje cituojamas Bialystoko istorijos instituto darbuotojas Kžystofas Bukovskis, kurio specializacija – lenkų ir lietuvių santykių istorija. Ponas Bukovskis net ir knygą apie tai yra išleidęs – “Ponai ir žmogusai”.
Ponai – lenkai, o žmogusai – paniekinama pravardė, kuria tarpukariu lenkai vadino lietuvius. Lietuviai čia vaizduojami kaip pirmykščiai apžėlę laukiniai su vyžom, vilkintys kailius ir naminės drobės apdarus. Vaizdavo lietuvius ir šunimis, šernais, lokiais, o dažniausiai – užsispyrusiais asilais.
„Kurier Wilenski” kasmet iš Lenkijos senato gauna 120 000 litų dotaciją, už kurią perka popierių bei dengia dalį spausdinimo išlaidų. 4 tūkst. litų „Kurier Wilenski” kas mėnesį skiria ir Vilniaus miesto savivaldybė, už tai leidinyje gaunanti keturis puslapius reklaminio ploto.