„Įstatymo tikslas – kad pavardė būtų rašoma tokia, kokia iš tiesų yra, o ne keičiama. Jeigu lenkišką pavardę perrašome lietuviškais rašmenimis, iš esmės ji yra iškraipoma. Pavardė turi būti rašoma tokia, kokia ji yra atitinkamoje kalboje“, – DELFI aiškino Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas.

„Vienos kalbos rašmenis pakeitus kitos kalbos rašmenimis iš esmės pakeičiama žmogaus tapatybė. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos gyventojai nuolat keliauja, ilgiau ar trumpiau gyvena ir dirba vis skirtingose šalyse, toks pavardžių perrašinėjimas kelia daug keblumų”, - sakė įstatymo projektą rengusios darbo grupės narė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.

Anot jos, pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nors viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

Siūloma tvarka būtų aktuali asmenims, sudarantiems santuoką su užsieniečiais, tokių asmenų vaikams, tautinėms mažumoms.

Įstatymo projekte kalbama tik apie lotyniškąjį raidyną – slaviškus ar kitokius nelotyniškus rašmenis vartojančios šalys yra patvirtinusios oficialias savo asmenvardžių perrašos lotyniškais rašmenimis taisykles ir savo piliečių pasuose nurodo ir lotynišką asmenvardžių formą.

Tačiau įstatymo priėmimui koją gali pakišti 1999 m. Konstitucinio Teismo sprendimas, pagal kurį asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją