Profesorius Karimas Nayernia panašius gydymo eksperimentus atliko su pelių patelėmis.
Per kelis artimiausius mėnesius paaiškės, ar šį metodą galima pritaikyti ankstyvo vystymosi etapo spermatozoidų gaminimui ir iš moterų kaulų čiulpų.
Jei eksperimentas pavyktų, tai būtų antras metodas, dėl kurio vyrai taptų nereikalingi moterų apvaisinimui. Pirmasis būdas yra klonavimas.
„Tariamų“ ankstyvo etapo spermatozoidų sukūrimas iš keturių savanorių vyrų kaulų čiulpų aprašytas žurnale „Reproduction: Gamete Biology“. Darbą atliko profesorius K.Nayernia ir kolegos iš Šiaurės rytų Anglijos kamieninių ląstelių instituto (D.Britanija) Gyvybės centro.
Kai kurie ekspertai teigia, kad rezultatus derėtų vertinti atsargiai, nes spermatozoidų, gautų iš kamieninių ląstelių, saugumas yra abejotinas, o vienas mokslininkas skeptiškai vertino idėją, kad moterys gali gamintis spermą.
Eksperimentui, kuris buvo atliktas Göttingeno universitete (Vokietija), K.Nayernia su kolegomis paėmė kaulų čiulpų ląstelių iš vyrų savanorių ir išskyrė „pirmines ląsteles“. Jau seniau nustatyta, kad iš tokių ląstelių gali išsivystyti kai kurie organizmo audiniai – pavyzdžiui, raumenys.
Laboratorijos aplinkoje mokslininkai sugebėjo paskatinti kamienines ląsteles vystytis. Gautos ląstelės iš pirmo žvilgsnio atrodė normalios, bet genetiniai žymekliai parodė, kad tai yra iš dalies išsivysčiusios spermos ląstelės, dar vadinamos „spermatogoninėmis“ kamieninėmis ląstelėmis.
Daugelio vyrų spermatogoninės kamieninės ląstelės bėgant laikui tampa spermatozoidais, bet šio eksperimento metu tokio rezultato pasiekti nepavyko, sakė K.Nayernia.
Jis sakė, kad tyrimo rezultatus patvirtino su pelėmis atliktas Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) profesoriaus Ronaldo Swerdloffo eksperimentas, aprašytas moksliniame leidinyje „American Journal of Pathology“. Eksperimentu įrodyta, kad pelių kamienines ląsteles galima paversti ankstyvo vystymosi etapo spermos ląstelėmis.
Profesorius K.Nayernia sakė: „Mus labai nudžiugino šis atradimas. Kitas mūsų tikslas – išsiaiškinti ar įmanoma iš spermatogoninių ląstelių gauti išsivysčiusius spermatozoidus“.
Mokslininkas prašys leidimo atlikti panašius eksperimentus su žmogaus kaulų čiulpais Gyvybės centre, kuris pirmasis paskelbė apie klonuotus žmogaus embrionus.
Kalbėdamas apie spermos auginimą iš moteriškos lyties organizmų kaulų čiulpų, mokslininkas teigė: „turime įrodymų, kad tai įmanoma, bent jau pelėms“. Visgi norint tai įrodyti, dar teks atlikti nemažai darbo.
K.Nayernia baiminasi, kad vyriausybė uždraus gydyti būdais, kurie paremti tokiais moksliniais darbais. Politikai tvirtina, kad dirbtinių gametų – spermatozoido ir kiaušialąstės – panaudojimas pateiktų daug iki šiol nežinotų galimybių, pavyzdžiui, vaiko pradėjimą naudojant dviejų moterų genetinę medžiagą.
Nacionalinio medicininių tyrimų instituto (D.Britanija) profesorius Robinas Lovellis Badge‘as sakė, kad yra esminių kliūčių, dėl kurių moterų kaulų čiulpai negali būti paversti spermatozoidais.
Vyrai turi Y ir X chromosomas (genų rinkinius ląstelėse), o moterys turi dvi X chromosomas. R.Lovellis Badge‘as sakė, kad Y chromosoma spermatozoidui yra būtina, o dviejų X chromosomų turėjimas yra „nesuderinamas su spermatogeneze“.
„Vienintelis tikras lytinės ląstelės bruožas yra jos gebėjimas dalintis mejozės būdu – po tokio pasidalijimo spermatozoide arba kiaušialąstėje lieka tik po vieną chromosomą, o ne jų pora, kaip įprasta visose kitose ląstelėse. Tyrimo autoriai teigia, kad nenustatė, ar jų ląstelės tai sugeba, bet jei jie nori įrodyti savo teiginius, tai yra privaloma“, - sakė profesorius.
Jis sakė, kad moksliniame darbe yra „keletas klaidinančių teiginių“, cituotas 2006 metų mokslinis darbas, kuris yra „abejotinas“ bei „tariamų“ spermos ląstelių identifikavimui naudoti molekuliniai žymekliai – o tai yra toli gražu ne įrodymas, kad tokiu būdu gauta sperma gali būti tinkama apvaisinimui.
Sheffieldo universiteto (D.Britanija) profesorius Harry Moore‘as sakė: „Turime būti labai atsargūs. Deja, šios kamieninių ląstelių manipuliacijos gali sukelti negrįžtamus genetinius pokyčius, todėl jų naudojimas gali būti nesaugus“.
Organizacijos „Comment on Reproductive Ethics“ (CORE) įkūrėja Josephine Quintavalle sakė: „Ironiška, kad viena iš reprodukcinių naujovių, kurias norėtų uždrausti Vyriausybė, yra būtent tokia, kuri CORE vertinama teigiamai. Bet nevaisingiems vyrams džiaugtis dar anksti. Šiame moksliniame darbe yra gerokai per daug akių dūmimo. O kaip dėl spermatozoidų auginimo iš moterų ląstelių? Kiekvienam biologijos pirmo kurso studentui turėtų kilti klausimas: Iš kur jie gaus Y chromosomą?“