Taip S. Pečeliūnas komentavo savo pateiktą Darbo kodekso pataisos projektą, kuriuo siūloma į švenčių dienų sąrašą įtraukti spalio 25-ąją minimą Konstitucijos dieną, ir iniciatyvą į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti gegužės 3-ąją kaip 1791 metų Konstitucijos minėjimo dieną. Šiuo metu Konstitucijos diena yra tik atmintina diena.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės, abiejų šių dienų statusą sulyginus ir abi paskelbtus atmintinomis dienomis, būtų iškraipyta istorinė tiesa. „Tautoje gegužės 3-iosios Konstitucijos sąvoka suprantama dvilypiai. Kam minėti dieną, kurios tauta nesupranta?“ – stebėjosi signatarė.
Ji taip pat stebėjosi, kodėl siūlymas minėti 1791 metų Konstitucijos priėmimo dieną Seime aptarinėjamas be platesnės istorikų diskusijos. Nors B. Valionytė pripažino, kad ši Konstitucija savo turiniu buvo pažangus dokumentas, signatarė nemažai kritikavo jau patį pirmą jo straipsnį.
„Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo Kunigaikštis drauge su dvigubos sudėties konfederuotu Seimu, atstovaujančiu lenkų tautai <...>“, – teigiama pačioje Konstitucijos pradžioje.
Pasak B. Valionytės, šiuo sakiniu Lietuva pristatoma tik kaip maža didelės valstybės dalelė. Ji taip pat priminė, kad šią Konstituciją priėmė tik trečdalis Seimo narių.
Savo ruožtu S. Pečeliūnas pažymėjo, kad mūsų šalyje minima nemažai švenčių, kurios „su Lietuvos valstybe nelabai ką turi bendro, nesvarbios istorijai, yra tarptautinės dienos“. „Manau, kad šventinės dienos turi būti tos, kurios svarbios Lietuvos valstybei, mūsų istorijai“, - kalbėjo jis.
Seimo narys taip pat sukritikavo galiojančią tvarką, kai su šventėmis sutampančios poilsio dienos perkeliamos į artimiausią darbo dieną. „Nelogiškai atrodo, kad piliečiai, kurie pasveikina motinas, kitą dieną gauna kompensaciją pagulėti po obelimi“, - pusiau juokais piktinosi S. Pečeliūnas.
Jei Seimas pritartų jo siūlomai pataisai, spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną - būtų poilsio diena. Pasak konservatoriaus, įtraukus šią dieną į švenčių sąrašą būtų didinama Lietuvos piliečių pagarba savo Konstitucijai, gaivinama tautos atmintis ir pagarba savo valstybei. Dabar minima 13 šventinių dienų.
Minėti Lietuvos ir Lenkijos valstybės 1791 metų gegužės 3-ąją priimtos Konstitucijos dieną pasiūlė konservatorius Emanuelis Zingeris. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra palaiminęs tokią iniciatyvą. Norint įteisinti šią atmintiną dieną, dar reikia parlamento pritarimo.
Lenkijoje gegužės 3-ioji yra viena svarbiausių valstybės švenčių, nedarbo diena. Tačiau Lietuvoje toks parlamentaro pasiūlymas sukėlė istorinių ginčų laviną.
Tiesa, komiteto įregistruotame projekte siūloma minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos dieną su tų pačių metų spalio 20-iosios papildoma Konstitucijos dalimi. Pastarajame dokumente Lietuva ir Lenkija buvo įtvirtintos kaip lygiavertės partnerės Respublikoje.
Pasiūlymui minėti šią dieną Lietuvoje pritaria Užsienio reikalų ministerija, kai kurie žinomi istorikai. Jų teigimu, jungtinės Lenkijos–Lietuvos valstybės Seimo priimta Konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei šalies visuomenei formuotis. Priėmus šią Konstituciją Lenkijos–Lietuvos valstybė tapo konstitucine monarchija.
Savo ruožtu dalis signatarų ir kelios neįtakingos politinės partijos bei visuomeninės organizacijos priešinasi tokiam pasiūlymui. „Ši konstitucija – tai lenkų politinės valios triumfo diena, todėl Lenkijoje ji gali būti ir valstybinė šventė. Lietuvai tai istorinio valstybingumo galutinės kapituliacijos diena. Iki to meto, kai Lietuva buvo okupuota rusų carų, ją juridiškai jau buvo aneksavusi Lenkija. Koks sveikas pilietinis protas gali sutikti su siūlymu, kad šiandien Lietuvos Seimas tą gedulo dieną skelbtų pasididžiavimo verta diena?“ – teigiama tautinių partijų koalicijos „Tautos frontas“ pareiškime.
1791 metų gegužės 3 dieną buvo paskelbta antroji pasaulyje – po Jungtinių Valstijų – demokratinė Konstitucija, paremta prancūzų revoliucijos subrandinta Žmogaus teisių deklaracija. Pirmoji Europos Konstitucija galiojo tik keturiolika mėnesių. Dėl greito Gegužės 3-iosios Konstitucijos žlugimo kaltinami reformų priešininkai, susibūrę į Rusijos remiamą Targovicos konfederaciją. Konstitucija buvo panaikinta 1792 metais.