„Šiandien kartu su kitomis valstybėmis bendražygėmis esame visateisiai Europos klubo nariai, vis labiau tikintys, kad naujomis idėjomis, dinamizmu, kūrybingumu bei savita patirtimi galime praturtinti ir atnaujinti ES“, - sakė V.Adamkus. Prezidento nuomone, per pastaruosius trejus metus Europos reikaluose buvo daug gražių laimėjimų.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuva svariai prisidėjo prie Europos kaimynystės politikos stiprinimo ir bendros ES energetikos politikos kūrimo. Tai geri pavyzdžiai, kaip bendromis pastangomis sprendžiami Europos Sąjungai ir Lietuvai svarbūs klausimai“, - sakė šalies vadovas.
Vis dėlto, V.Adamkaus įsitikinimu, dar ne viskas padaryta, kad Lietuvos piliečiai pajustų narystės ES naudą. Todėl būtina atlikti namų darbus dėl euro įvedimo, Lisabonos strategijos – struktūrinių reformų įgyvendinimo, Šengeno erdvės plėtros, tinkamai išnaudoti ES paramą ir toliau nuosekliai vykdyti vidines reformas.
„Ne mažiau svarbu ir kasdieniniame mūsų gyvenime puoselėti ir skleisti europietiškas vertybes bei identitetą, diegti europietiškus standartus ir elgesio normas. Tik taip kiekvienas iš mūsų pasijusime tikrais Europos Sąjungos piliečiais - ne tik besidžiaugiančiais europietiška gerove, bet ir kuriančiais ir rūpestingais šios bendruomenės šeimininkais“, - pabrėžia prezidentas V. Adamkus.
Iš narystės Europos Sąjungoje Lietuvos gyventojai labiausiai tikėjosi aukštesnio pragyvenimo lygio bei daugiau darbo vietų. Balsuojant referendume pasakyti „Taip“ skatino ir galimybė keliauti be vizų, mokytis bei legaliai dirbti užsienyje, praneša Lietuvos radijas.
Verslininkai, ekonomikos ekspertai bemaž vieningai sutaria, kad po trejų metų narystės, naudą jaučia vis daugiau žmonių. Struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama už 3 mlrd. ir 200 mln. Lt pasinaudojo ir valstybinis, ir privatus sektorius. Verslininkai džiaugiasi ne tik paramos pinigais, bet ir atsivėrusia plačia Europos rinka, kuri skatina tolesnę plėtrą.
Pagal Europos Komisijos patvirtintą paramos panaudojimo strategiją iki 2013 m. didžiąją dalį iš numatomų gauti 23 mlrd. Lt ketinama skirti ekonomikos augimo skatinimui.
Kita vertus, emigracijos banga ne tik sumažino bedarbių skaičių, bet ir sukėlė darbuotojų stygių daugelyje sektorių. Be tėvų priežiūros palikti dešimtys tūkstančių vaikų. Užsieniui, o ne Lietuvos Sodrai mokami mokesčiai mažina pensininkų pajamas ir tai verčia kalbėti apie migrantų susigražinimo programas.
Tuo metu Olandija nuo gegužės 1–osios atveria savo sienas darbuotojams iš Lietuvos ir kitų šalių, kurios prieš 3 m. įstojo į ES. Nuo šiol norintiems įsidarbinti Olandijoje nebereikės prašyti leidimo dirbti šioje šalyje. Kai kuriose pramonės šakose darbo jėgos apribojimai sušvelninti jau nuo praėjusių metų.