Pasak A. Kubiliaus, be kita ko, svarbu susitarti dėl politinės sistemos veikimo, nes „Rusijos įtaka Lietuvoje yra kuriama per rinkimus, ypač – per prezidento“.
„Ar verta turėti tiesioginius prezidento rinkimus? - retoriškai klausė parlamentaras. – Gal reikėtų jį rinkti parlamente, kaip tai daro kaimyninės šalys“.
Prezidentus renka Latvijos ir Estijos parlamentai. Beje, tokia rinkimų sistema ne visada veikia efektyviai - pavyzdžiui, Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas pastarąjį kartą – pernai – buvo išrinktas tik iš antro karto.
Prezidentas Valdas Adamkus neseniai pareiškė priešingą mintį – kad valstybės vadovas turėtų daugiau galių. Anot jo, tam tikros didesnės įstatyminės ir vykdomosios galios leistų prezidentui geriau reaguoti į valstybės ir visuomenės poreikius.
„Kartais man tikrai norisi, kad nebūtume grynai parlamentinė valstybė, kad Prezidentūra turėtų tam tikrų vykdomųjų galių ir jas galėtų panaudoti. Aš jokiu būdu nesiskundžiu. Analitikai turbūt pasakys: Prezidentas verkia. Prezidentas turi moralinių, autoritetinių galių, aš tą vertinu. Tačiau Prezidentas negali kištis nei į vykdomosios valdžios – Vyriausybės, nei į teisinės valdžios sritį. Aš to griežtai laikausi, ypatingai teisinėje srityje“, – LTV laidoje „Be pykčio“ sakė V. Adamkaus.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstitucijoje nustatytą valdžios institucijų kompetenciją Lietuvos valstybės valdymo modelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai. Tačiau mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai.
Užsimojo kovoti su „finliandizacija“
Gegužės 9-ąją, kai Rusijoje minima Pergalės diena, surengtoje spaudos konferencijoje A. Kubilius pristatė „Rusijos sulaikymo strategiją“.
„Sovietų Sąjungos laikais JAV turėjo aiškią Sovietų Sąjungos sulaikymo strategiją, kuri buvo efektyviai įgyvendinta, todėl Sovietų Sąjunga galų gale žlugo, mes gavome laisvę, o pasaulis – šaltojo karo pabaigą. Mūsų įsitikinimu, ateina metas kalbėti apie šiandieninės Rusijos sulaikymo strategiją. Nes Rusija su savo šiandieniniu agresyvumu tampa pavojinga ne tik kaimynams, bet ir pati sau“, - kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, po neramumų Estijoje dėl Bronzinio kario paminklo perkėlimo apie tokią strategiją kalbėti dar racionaliau nei anksčiau.
„Nesunku prognozuoti, kad iš trijų galimų Rusijos ir mūsų santykių scenarijų – mes visiškai laisvi; mes visiškai reokupuoti; mūsų „finliandizacija”, labiausiai tikėtina, kad Rusija siekia ir sieks trečiojo scenarijaus įgyvendinimo, – tai yra Baltijos regiono finliandizacijos (dujofikacijos)“, - įspėjo A. Kubilius.
Konservatorių parengtoje strategijoje esą apibrėžto priemonės, kurios tokią „finliandizaciją“ padarytų neįmanoma. Joje pateikiama Rusijos raidos tendencijų ir „mūsų imuninių gebėjimų“ atlaikyti jos įtaką analizė bei pagrindiniai mūsų politikos Vakaruose, regione ir vidaus politikoje, siekiant sulaikyti įtakos didėjimą, metmenys.
Pasak A. Kubiliaus, valstybė turi kontroliuoti finansinius srautus žiniasklaidoje ir negailestingai stabdyti žiniasklaidos, kuriai daro įtaką Rusija, veiklą Lietuvoje.
Kaip pabrėžė A. Kubilius, vidaus politikoje reikia „efektyvios visuomenės imuninės sistemos atgaivinimo ir stiprinimo strategijos“, kuri turi apimti tiek informacinę, tiek kultūrinę ir švietimo politiką. Tai pat esą reikia naikinti priežastis, kurios žmones skatina būti nusivylusius savo valstybe.
„Rusija Lietuvoje yra stipri tiek, kiek lietuviai yra nusivylę savo valstybe. Todėl korupcijos, stagnacijos, skurdo įveikimas turi būti patys svarbiausieji prioritetai, norint stabdyti Rusijos įtaką“, - pažymėjo Seimo vicepirmininkas.