Jo teigimu, lietuvių pramonei būtina ne tik pasivyti Vakarus, bet ir būti pakankamai konkurencingai, o valstybė turi prie to prisidėti.
„Reikėtų labai rimtai svarstyti šį klausimą, kadangi nekilnojamojo turto klausimai yra tam tikra prasme atskiri. Mes žinome, kad visos statybos, kurios vyksta Lietuvoje, vyksta už skolintas lėšas, o jos skolintos iš bankų, bankai jas importuoja iš užsienio. Šios įplaukiančios lėšos gadina Lietuvos makroekonominius parametrus", – antradienį žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Anot finansų ministro, valstybė turėtų vykdyti tokią politiką, kuri neskatintų nepagrįsto šių statybų augimo.
Jis priminė, kad tarptautinės institucijos turi rimtų pretenzijų Lietuvai dėl pernelyg augančio paskolų gyventojams, siekiantiems įsigyti būstą, išdavimo tempų.
Tuo tarpu dėl Pelno mokesčio lengvatų investicijoms į aukštąsias technologijas pernelyg didelių kivirčų nėra. Šiuo metu dirbanti darbo grupė per mėnesį turėtų Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje pateikti siūlymus, kaip būtų galima skatinti investicijas į aukštąsias technologijas.
Finansų ministerija siūlo penkerių metų laikotarpiu atidėti 20 proc. pelno, kuris nebūtų apmokestinamas, investicijoms į aukštąsias ir vidutiniškai aukštas technologijas, o LPK ragina leisti atidėti pusę pelno jo neapmokestinant.
Dabartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.