Susitarimą pasirašė Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos, Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai. Susitarimui nepritarė liberaldemokratai, „darbiečiai“ ir socialliberalai.
Partijos sutaria, kad būtina nedelsiant atlikti mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Aukštosios mokykloms bus leidžiama pačioms nusistatyti priimamų studentų skaičių.
Numatoma, kad studijų metu ir nustatytą laiką po studijų baigimą valstybės suteikta paskola bus be palūkanų. Ji turėtų būti pradedama grąžinti po studijų asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.
Pasirašytame dokumente aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija - laisvė pačioms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, vidaus struktūrą, teisę disponuoti turtu. Partijos sutarė, kad mokslo ir studijų finansavimui skiriama valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių dalis nuosekliai bus didinama, kol 2012 m. pasieks ES vidurkį.
G.Kirkilas: reformai nepritaria konservatyvūs profesūros ir akademiniai sluoksniai
„Mes užtvirtinome labai svarbią reformą, kurią, tikiuosi, pratęs ir kitos Vyriausybės, nes tai - ilgalaikė reforma. Tai - mūsų šalies ir mūsų jaunimo ateitis“, - po susitarimo pasirašymo žurnalistams sakė premjeras Gediminas Kirkilas.
Pasak jo, visi, kas mokysis gerai, mokysis nemokamai. Kiti, „šiek tiek patingėję ir besimokantys prasčiau, turės galimybę kartu su visuomene pasidalyti našta“. Premjeras pabrėžė, kad reforma numato finansavimo švietimui ir mokslui didinimą, tai pirmiausia turėtų būti daroma dėstytojams.
G. Kirkilas sakė, kad dar vyksta diskusija, ar gerai besimokantys studentai pirma turės sumokėti už mokslą ir baigę studijas atgaus pinigus, ar nemokės iš karto. Premjeras teigė čia nematąs didelio skirtumo.
Premjeras teigė, kad studijų įmokos dydis bus numatytas atsižvelgus į realų vidutinį atlyginimą ir kitus rodiklius, be to, tvarka nesikeis jau studijuojantiems.
„Tikiuosi, kad mums pavyks juos įtikinti. Juos klaidino konservatyvūs profesūros ir akademiniai sluoksniai, kurie nenori permainų ir sako neteisybę. Būkime atviri - didele dalimi mokslo kaštai dengiami iš neakivaizdininkų ir vakarinių studentų, kurie moka pilną kainą. Mes turime atsisakyti tų diplomų pirkimų“, - į DELFI pastebėjimą, kad susitarimui nepritaria studentų ir moksleivių atstovai, atsakė Vyriausybės vadovas.
R.Žakaitienė: įmokos už mokslą kels studentų motyvaciją
„Kokybės klausimas - pačių universitetų atsakomybės klausimas, labai dideliu procentu - ir pačių studentų“, - teigė švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.
Pasak jos, studentai, turėdami galimybę daryti įtaką mokslo kokybei, bus aktyvesni - „mokėdami už mokslą tikrai reikalaus, kad ir dėstytojas būtų paskaitoje, ir paskaita būtų kokybiška“. Ji tikisi, kad didėjant atlyginiams, dėstytojai nebedirbs keliose aukštosiose mokyklose, dėl to turėtų pakilti dėstymo kokybė.
„Studentų motyvacija turėtų būti ir jų pačių iniciatyva. Reikia nustoti nusirašinėti, pirkti kursinius darbus, reikia atsakingai žiūrėti į tai, ko jie nori - žinių, o ne diplomo. Tikimės, kad tam tikra įmoka, garantuota paskolos, turėtų kelti motyvaciją ir atsakomybę pačių studentų“, - sakė R. Žakaitienė.
Ministrė teigė, kad reformos pradžiai reikalingi įstatymų projektai Seimui svarstyti bus pateikti jau rudenį. Reforma truks ne vienerius metus, pirmieji jos žingsniai numatomi 2008 m., tačiau R. Žakaitienė neatmeta, kad partijos nesusitarus, ji gali nusikelti.
R. Žakaitienė tvirtino, kad reforma jokiu būdu neprasidės, kol nebus visiškai užtikrintas paskolų fondas, iš kurio skolinsis už mokslą mokantys studentai.
Švietimo ir mokslo ministrės duomenimis, kad būtų padengti studijų kaštai, šiuo metu stinga beveik 50 proc. finansavimo. Lietuva yra trečia nuo galo tarp ES šalių pagal studijoms ir mokslui skiriamas lėšas.