Šį mėnesį Seimui Vyriausybė skubos tvarka teikia minėtų įstatymų pataisas, kuriose numatyta visiška automobilio savininko atsakomybė už transporto priemonę.
„Teko žiūrėti medžiagą, kai pasityčiodami iš naujų technologijų netgi kai kurias savo kūno dalis rodo (pažeidėjai – DELFI) ir fotografuojasi, tada transporto priemonės savininkas turės žinoti, kam ją patiki“, – DELFI sakė darbo grupės, rengiančios SEAKĮ projektą, narys parlamentaras Kazys Starkevičius.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas DELFI sakė, kad ketinama laukti, kaip į siūlymą dėl visiškos automobilio savininko atsakomybės sureaguos Seimas, o tada jau bus vėl teikiamos įstatymų pataisos dėl transporto priemonių konfiskacijos.
Pašnekovas pasakoja, kad dabar, kai ši nuostata negalioja, policija atsiduria aklavietėje. Pavyzdžiu jis pateikia vairuotojus, kurie neturėdami vairuotojo pažymėjimo pasiskolintu automobiliu pridaro žalos, o jų nubausti neįmanoma, nes jie neturi jokio turto.
Tokiu atveju, R. Gradausko manymu, ir turėtų būti atimamas automobilis, o savininkas jau turėtų išsiaiškinti su vairuotoju.
„Kaip man elgtis su tuo žmogum, kuris neturi teisių. Ką man su juo daryti? (...) Ką daugiau iš jo paimsi, negi toleruosi ir toliau, neturi teisių, tai neturi. Svarbu jį (automobilį – DELFI) paimti, kad toliau nebūtų naudojamas, kaip žudymo įrankis“, – sakė jis.
Taip pat, anot Susisiekimo ministerijos sekretoriaus, automobilis turėtų būti konfiskuojamas iš vairuotojų su sunkiu girtumo laipsniu. Iš tokio vairuotojo, jo teigimu, turėtų būti atimamas ir vairuotojo pažymėjimas bei skiriama bauda.
„Mes manome, kad visi trys dalykai sudaro normalią bausmę“, – aiškino R. Gradauskas.
ATPK pataisas, griežtinančias atsakomybę už KET pažeidimus, Seimas jau kartą atmetė, todėl Vidaus reikalų ministerija jas redaguoja iš naujo.
Tuo tarpu K. Starkevičius kalba apie automobilio konfiskaciją ir kitu atveju. Jo teigimu, rengiamame įstatymo projekte ketinama numatyti, kad automobilis būtų konfiskuojamas iš „sistemiškai prie vairo sėdančių neblaivių vairuotojų“.
Anksčiau Seimui teiktose įstatymų pataisosebuvo numatyta už vairavimą neblaiviam, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, taikyti ir baudą, ir teisės vairuoti atėmimą. Taip pat planuota atsisakyti baudos balų sistemos už greičio viršijimą, tačiau padidinant galimybę už šiuos prasižengimus netekti vairuotojo pažymėjimo.
R.Gradauskas tvirtina, kad Latvijoje automobilių konfiskavimo sistema egzistuoja ir „puikiai veikia“.
Daugiausiai nelaimių keliuose visoje Europoje ir Lietuvoje nutinka dėl viršijamo greičio, o žmonių žūsta todėl, kad avarijos metu jie nebuvo prisisegę saugos diržų. Trečia pagrindine nelaimių priežastimi įvardijami neblaivūs vairuotojai.
Lietuva, paskutiniais duomenimis, pagal saugumo parametrų keliuose indeksą užima paskutinę vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Pagal šį indeksą saugiausia yra Prancūzijos, Liuksemburgo ir Belgijos keliuose. Latvija pagal šį rodiklį yra dešimta, Estija – 15.