Rusijos pilietis Anatolijus Judinas yra buvęs aukštas KGB karininkas. Jis buvo sulaikytas, kai pirkėju apsimetusiam pareigūnui už beveik 9 tūkst. 600 litų pardavė privačių ir juridinių asmenų duomenų laikmenas.
Antradienį bylą pradėjęs nagrinėti teismas apklausė kaltinamuosius. Tiesa, J.Šifrinas nesutiko teismui duoti parodymų, nors ikiteisminio tyrimo metu papasakojo, kad „Snoro Lizinge" dirbęs jo draugas paprašė „Sodros" duomenų. Juos kas ketvirtį savo draugui J.Šifrinas perduodavo – manoma, kad A.Eidelšteinas duomenis gavo 16 kartų.
A.Eidelšteinas savo kaltę pripažino, tačiau jis nurodė, kad duomenų iš J.Šifrino prašė asmeniniams tikslams – esą pagal išsilavinimą jis esąs ekonomistas ir jam buvo smalsu pažiūrėti asmens duomenis.
„Nesuprantu, kuo esu kaltinamas", - teismui pareiškė J.Šifrinas. Kai valstybinį kaltinimą palaikantis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Paulius Jablonskas pakartojo kaltinimų esmę, programavimo specialistas dar kartą pareiškė, jog nepadaręs jokio nusikaltimo.
Savo kaltės nepripažino ir buvęs KGB darbuotojas. Jis nurodė, kad duomenis gavo iš tuo metu „Snoro Lizinge" dirbusio A.Eidelšteino .
„Kaip buvęs specialiųjų tarnybų darbuotojas, jo neklausiau, iš kur šis gavo duomenis, - teisme sakė Anatolijus Judinas. – Elgiausi garbingai ir už paslaugą jam daviau 200 ar 300 litų. Šie duomenys mums buvo reikalingi tik tiesioginiam darbui su klientais, nes norėjome apsisaugoti nuo sukčių, kurie tik ir ieško būdų, kaip apgauti verslo bendroves".
„Liteko Lizinge" dirbęs vyriškis pasakojo, kad jį su, kaip vėliau paaiškėjo, policijos darbuotoju suvedė vienoje draudimo kompanijoje dirbęs pažįstamas. „Jis manęs dažnai klausė, ar galiu gauti duomenis apie žmones ir įmones, - sakė Anatolijus Judinas. – Mano kaltė, kad pasidaviau jo provokacijai".
Duomenis jis perdavęs per du kartus – kartą policijos pareigūnas pareiškė, kad nemokąs jais naudotis, esą dėl sudėtingų kompiuterio programų jos neatsidaro. Tada Anatolijus Judinas paprašė toje pačioje lizingo bendrovėje dirbusio savo sūnaus pagalbos, kuris parodė, kaip naudotis programa.
Už šiuos duomenis kaltinamajam esą buvo sumokėta 500 litų.
Anatolijus Judinas teisme taip pat pareiškė, kad įmonių ir gyventojų duomenis buvo nesunku įsigyti – esą į bendrovę ateidavo žmonės ir siūlydavo juos nusipirkti.
„Žinojau, kiek ši prekė kainuoja rinkoje, todėl ir paėmiau beveik 10 tūkst. litų", - neslėpė kaltinamasis. Manoma, kad konfidencialia informacija naudodavosi kai kurios skolų išieškojimo bendrovės bei privatūs asmenys.
Kaltinamiesiems pagal Baudžiamojo kodekso 198-tąjį straipsnį, kuris numato atsakomybę už įstatymu saugomos kompiuterinės informacijos pasisavinimą ir skleidimą gresia bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Teismas tęs bylos nagrinėjimą trečiadienį ir į posėdį ketina išsikviesti liudytojus.