„Tendencija kuo daugiau automobilių aprūpinti atskiromis parkavimo aikštelėmis sklypuose ir nemažinti esamo parkavimo vietų normatyvo, rodo, kad prioritetas yra skiriamas nuosavam automobiliui, o ne visuomeniniam transportui, dviratininkui ir pėsčiajam.
Tai prieštarauja Europos Sąjungos ir ministerijos vykdomai politikai dėl sveikos, saugios ir darnios aplinkos ir nesprendžia automobilių taršos ir kamščių mažinimo“, - teigia LNTPA prezidentas Robertas Dargis.
AM atstovai tikina, kad ministerija nedraudžia investuotojams statyti daugiaaukščių garažų, tačiau mano, kad nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius prie namų atitinka gyventojų poreikius ir negali būti mažinamas.
„Argumentas, kad stovėjimo aikštelių trūkumas skatins gyventojus nepirkti automobilių yra priešlaikinis. Praktika rodo, kad automobilių skaičius didėja, jie statomi neleistinose vietose“, - atsakyme investuotojams teigia AM sekretorė Jūratė Juozaitienė.
Visų vietų neišperka
Šiuo metu galiojantis normatyvas reikalauja, kad gyvenamojo namo statytojas tame pačiame sklype įrengtų 1+0,2 stovėjimo vietos vienam butui. LNTPA prašo AM inicijuoti atitinkamų normatyvų ir reikalingų teisės aktų pakeitimus bei sumažinti reikalavimus iki 0,8 vietos vienam butui. Toks esą yra realus poreikis: rinkoje neišperkama apie 30 proc. visų, pagal galiojančius normatyvus pastatytų, parkavimo vietų.
„Esama norma iš esmės nenaudinga nei investuotojams nei visuomenei, tačiau didina būsto kainą ir įšaldo lėšas“, - teigia LNTPA teisininkas Mindaugas Žiūkas. Jo teigimu, panašių problemų pavyktų išvengti, jeigu naujai statomuose rajonuose vietoje šalia pastato arba po pastatu privalomų įrengti aikštelių būtų numatyta galimybė įrengti visą pastatų kvartalą aptarnaujančias parkavimo aikšteles ar daugiaaukščius parkingus.
LNTPA taip pat prašo atšaukti reikalavimą stovėjimo vietas įrengti pastato sklype: „Mūsų manymu, esamas reikalavimas įrengti parkavimo vietas pastato sklype daugiau tinkamas pavienių gyvenamųjų namų statybai, tačiau nauji kvartalai turi būti planuojami kompleksiškai ir infrastruktūros klausimai turi būti sprendžiami nebe vieno pastato ir jo sklypo ribose, tačiau viso kvartalo mastu“.
Investuotojai įsitikinę, kad didėjant automobilių skaičiui net ir esant reikalavimui prie gyvenamųjų namų įrengti po 1+0,2 stovėjimo vietos butui, visi automobiliai vis tiek netilps į jiems skirtas parkavimo vietas. Esą todėl ir toliau bus užstatomi kiemai ir privažiavimai prie namų.
Vietoje automobilių – žaliosios vejos?
Investuotojai taip pat ragina valdžią šviesti miesto gyventojus, kad šie atsisakytų esą ydingos tradicijos - laikyti automobilį kuo arčiau namų, po langais.
LNTPA teigimu, šiuo metu vairuotojui apskritai neapsimoka pirkti automobilio parkavimo vietos prie namo – mažiau kainuoja nuomotis.
„Mūsų žinioms, šiuolaikinis ES gyventojas savo nuolatinę gyvenamąją vietą keičia du - tris kartus per gyvenimą, o automobilį vairuoja nuo 18-70 m., t.y. apie 50 m. daugiausiai. Šiandien Vilniuje yra saugomų požeminių aikštelių, kur nuoma kainuoja 100 -200 lt/mėn., o pirkti stovėjimo vietą kainuoja 20-30 tūkts. litų.
Taigi, tikėtina, kad statistinis žmogus, kuris per gyvenimą keičia gyvenamąją vietą du - tris arba daugiau kartų, dažnai rinktųsi nuomą“, - skaičiuoja M. Žiūkas.
Investuotojai įsitikinę, kad sumažinus parkavimo vietų skaičių, prie gyvenamųjų namų būtų galima įrengti dviračių ir mopedų saugyklas.
„Žmonės galėtų dviračiais iš namų pasiekti netoliese esančias kvartalines automobilių saugojimo aikšteles, kur galėtų juos palikti ir persėsti į automobilį. Kvartalinės aikštelės išspręstų ir automobilių saugojimo klausimą, - rašoma LNTPA laiške ministerijai. - Šalia gyvenamųjų namų atsirastų daugiau laisvų vietų žalioms vejoms, vaikų žaidimų aikštelėms, socialinei infrastruktūrai“.