Vilniuje yra 7, Kaune – 5, Klaipėdoje – 3, Šiauliuose – 2, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – po vieną „Hansabanko“ bankomatą, iš kurio litus reikia ne išimti, bet įdėti.
Grynuosius pinigus priimantis įrenginys (cash-in – angl.) išoriškai panašus į įprastą pinigų išmokėjimo bankomatą, tik jis žymimas skiriamaisiais ženklais. Be to, turi specialų langelį, pro kurį sudedamos kupiūros. Bankomatas priima visų nominalų litų kupiūras nuo 20 litų iki 500 litų. Per vieną operaciją galima įdėti iki 30 banknotų. Sprendžiant iš to, kad planuojama plėsti šių bankomatų tinklą, tarsi būtų galima daryti išvadą, kad ši paslauga sulaukė pakankamai klientų dėmesio, tačiau kyla klausimas: kodėl nemažai jų nežino galintys tuo pasinaudoti?
„Lietuvoje vis labiau populiarėja atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis, o ne grynaisiais pinigais, tačiau bankomatų cash-in naudojimas tepasiekęs kūdikystės amžių. Tai – nauja paslauga, ir reikia laiko, kad žmonės prie jos priprastų, vertintų be įtarumo, peržengtų psichologinius barjerus, pagaliau išmoktų naudotis. Palyginkime: prieš dešimt metų ir mokėjimo kortelės didumai žmonių buvo nepatrauklios, o pirmieji bankomatai gąsdino“, – „Panoramai“ niuansus dėstė aiškino „Hansabanko“ Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Ramūnas Strauka. – Šiandien jie tapo kasdienybe. Taip pat bus ir su naujaisiais bankomatais, nes jie atlieka analogišką procedūrą tik atvirkščią: įkišus kortelę banknotai sudedami į specialiai tam skirtą vietą, tada pinigų priėmimo aparatas juos perskaičiuoja ir patikrina. Jei viskas gerai, pinigai į sąskaitą nukeliauja akimirksniu.“
Vadovas pastebėjo, kad savarankiškai pinigus į savo sąskaitą įmoka įvairaus amžiaus klientai. Tiesa, banko atstovas neatmetė prielaidos, kad vyresni žmonės šia paslauga naudojasi rečiau. Jie esą ne itin pasitiki mašina, praryjančia jų pinigus. „Su kompiuteriais ir kitomis mašinomis dažniau susiduria jaunoji karta, todėl naujoves ji priima lengviau ir natūraliau. Senyvo amžiaus žmonės mieliau bendrauja su klientus aptarnaujančiu personalu. Nesklandumų iškyla nebent tada, kai grynųjų pinigų bankomatas nepriima, nes neatpažįsta kupiūrų: galbūt jos suplyšusios ar suglamžytos. Tikrai nėra taip, kad pinigai pradingtų. Aparatūra neklysta, tai būdingiau žmonėms. Blogiausiu atveju turime bankomato operacijų žurnalus, inkasavimo kasetes“, – tikino R.Strauka.
Taupo laiką
„Prieš kelias dienas pirmą kartą pasinaudojau „Hansabanko“ cash-in bankomatu. Galiu pasakyti: bauginantis jausmas, kai matai „įvažiuojančius“ pinigus, kurie turėtų atsidurti sąskaitoje. Pirmiausia pabandžiau persivesti 20 litų – pavyko. Tada truputį įsidrąsinau ir galiausiai persivedžiau visus, kiek turėjau. Labai patogus dalykėlis, sutaupantis daug laiko“, – įspūdžiais dalijosi Taduku prisistatantis internautas.
Pasirodžius šiam įrašui, pokalbių svetainėje užvirė karšta diskusija: o kur tokį bankomatą rasti? Kažin ar ir kiti bankai turi „tokį gėrį“? Teiraujamasi, ar šia paslauga pasinaudota Lietuvoje, ar užsienyje. Netgi „Hansabanko“ klientai prisipažino apie tai nieko negirdėję. Keista, nes pirmąjį pinigus priimantį bankomatą Lietuvoje „Hansabankas“ įdiegė dar praėjusių metų spalio pradžioje. Nuo tada, naudodamiesi banko mokėjimo kortelėmis, klientai gali ne tik išgryninti, bet ir padėti pinigus į savo banko sąskaitą.
„Grynuosius pinigus priimantis bankomatas taupo klientų laiką. Pavyzdžiui, nedidelė prekybos įmonė, pasinaudodama cash-in bankomatu, gali visus per dieną už prekes gautus grynuosius pinigus nemokamai padėti į bendrovės sąskaitą. Grynųjų pinigų priėmimo aparatu gali pasinaudoti ir privatūs klientai, gaunantys pajamas grynaisiais pinigais arba dėl kitų priežasčių norintys papildyti savo sąskaitą“, – apie prieš devynis mėnesius pristatytą naują paslaugą „Panoramai“ pasakojo R.Strauka.
Latvija ir Estija pirmauja
„Hansabanko“ atstovai užsimena apie cash-in bankomatų tinklo Lietuvoje plėtimą, o kiti bankai dar tik galvoja apie šios paslaugos įdiegimą. Jų teigimu, planus įkurti pinigus priimančius bankomatus pristabdė kalbos apie euro Lietuvoje įvedimą 2007 metais. „Pasikeitus nacionalinei valiutai, būtų reikėję perprogramuoti vadinamąją bankomatų biblioteką, kuri atpažįsta banknotus, kad aparatas priimtų ne litus, bet eurus“, – aiškino SEB Vilniaus banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Audronė Narkauskienė.
Be to, jos teigimu, norėta pasižiūrėti ir įvertinti Baltijos kaimynių patirtį: SEB grupės nariai Estijoje šiuo metu turi šiek tiek daugiau nei 20, o Latvijoje – 7 cash-in bankomatus.
Planuojama, kad SEB Vilniaus banko klientai tokiais bankomatais galės naudotis dar šių metų pabaigoje. „Pamatę, kaip ši paslauga pasiteisino kitose Baltijos šalyse, ją diegsime ir Lietuvoje. Cash-in bankomatai klientams dažniausiai patinka dėl to, kad jie pasiekiami visą parą, žmonės nėra pririšti prie banko darbo valandų. Kita vertus, tai bus palengvinimas ir mūsų darbuotojams: turėtų sumažėti pinigų pervedimo į savo sąskaitą operacijų kiekis“, – kalbėjo A.Narkauskienė.
Ji užtikrino kad cash-in bankomatai bus saugūs. „Tokie aparatai paprastai įrengiami savitarnos centruose, kuriuose stovi informacijos terminalai ir pinigus išmokantys bankomatai (cash-out – angl.). Į savitarnos zonas galima įeiti tik pasinaudojus specialia įėjimo ar mokėjimo kortele, todėl klientams tikrai nėra ko baimintis. Be to, patalpos stebimos vaizdo kameromis“, – privalumus vardijo SEB Vilniaus banko atstovė.
Palankios perspektyvos
A.Narkauskienės manymu, palyginti nedaug bankų klientų žino apie pinigus priimančius bankomatus. „Apie konkurentų teikiamas paslaugas kitų bankų darbuotojai žino gerokai daugiau nei klientai, – juokavo ji. – Kita vertus, pasitaiko, kad žmonės nėra girdėję net apie labai populiarias paslaugas. Vis dėlto tenka pripažinti: informacijos apie cash-in bankomatų funkcijas trūksta, apie šią paslaugą nėra pakankamai kalbama.“
DnB NORD banko Pardavimo kanalų departamento direktorė Elvina Nagelytė „Panoramai“ pristatė šios paslaugos perspektyvas. „Vertinant prognozes galima tikėtis, kad apie 80 procentų standartinių visiems įprastų grynųjų pinigų įdėjimo į kortelę operacijų galėtų atlikti ne bankų darbuotojai, bet mašinos. Tačiau tam reikia laiko“, – sakė E.Nagelytė. Jos tvirtinimu, šių metų pabaigoje DnB NORD bankas irgi įrengs bankomatus, atliekančius pinigų pervedimo į sąskaitą funkciją.
„Vokiečių gamintojo „Wincor Nixdorf“ bankomatas savo funkcionalumu pranoks kitų bankų mašinas, nes atliks ne tik pinigų priėmimo, bet ir išmokėjimo funkcijas, – planus „Panoramai“ atskleidė E.Nagelytė. – Taip sieksime kuo efektyviau panaudoti grynųjų pinigų srautus: kad vieno kliento į bankomatą įneštus pinigus vėliau galėtų išsiimti kitas klientas. Taip bankas išvengtų papildomų inkasacijų, vadinamojo banknotų įdėjimo ir išėmimo.“
DnB NORD banko atstovė prisipažino nesanti tikra, kad šiuos planus pavyks įgyvendinti per pirmąjį bankomatų įrengimo etapą. „To sieksime, tačiau negalime būti tikri, kad viskas puikiai pavyks. Juk daug kas priklauso nuo klientų ir to, kaip jie įsisavins naują paslaugą“, – sakė E.Nagelytė.
Banko „Snoras” mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Neringa Ivanauskienė „Panoramai“ teigė, kad bankas šiuo metu nemato poreikio įrengti cash-in bankomatų. „Mūsų bankas turi ne tik plačiausią klientų aptarnavimo tinklą, kurio klientams patogiu grafiku veikiančiuose bankuose kioskuose žmonės gali pervesti grynuosius pinigus į savo sąskaitas. Jei rinka duotų signalą, kad visuomenėje išaugo „cash-in“ bankomatų poreikis, apsvarstytume jų įrengimo galimybes“, – aiškino N.Ivanauskienė.
Kitur pažangos daugiau
Kitose šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, bankų klientai per bankomatą gali papildyti savo sąskaitas ne tik nacionaline valiuta, bet ir JAV doleriais ar eurais. Be to, ten galima papildyti ne tik savo, bet ir kito asmens sąskaitą. Bankomatai gali būti panaudojami mokant už automobilio stovėjimą, užsisakant taksi ar viešbutį, atsiskaitant už komunalines paslaugas. Negana to, bankomatai netgi pateikia informacijos apie miesto įvykius. Bankomatas gali būti valdomas balsu, kai per jį įdiegta vaizdo konferencijų sistema banko personalas gali bendrauti su toli nuo jo esančiais klientais. Ateityje per atstumą su banko ekspertu galėsite pasikonsultuoti jums rūpimais klausimais, sužinoti, kokios palūkanos bus siūlomos už indėlius.
Kitaip tariant, novatoriškiems žmonėms dar viskas prieš akis, o naujovių besibijančius galima nuraminti: jaudintis dar anksti. Pradėkite tada, kai naujovių pasirodys Estijoje ar Latvijoje. Lietuvą jos pasieks tik po vienų dvejų metų.