DELFI kalbintas bioetikos specialistas, kunigas Andrius Narbekovas – dar kategoriškesnis. Jo įsitikinimu, transseksualumas – lyties tapatumo sutrikimas, kuomet žmogus jaučiasi esąs priešingos lyties, - yra psichikos problema, kurią įveikti gali padėti psichoterapija, o ne chirurgų įsikišimas.
Siūlo tik leisti pasikeisti dokumentus
Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė lytį pasikeisti siekiančios 29 metų moters teisę į privatų gyvenimą ir priteisė 5 tūkst. eurų kompensaciją.
Teismas taip pat įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti Lyties pakeitimo įstatymą. Sprendimas įsiteisės po trijų mėnesių, todėl įstatymui priimti Seimas dar turi pusmetį. Jeigu per šį laikotarpį įstatymas nebus priimtas, valstybė privalės minėtai pilietei sumokėti 40 tūkst. eurų (140 tūkst. litų) kompensaciją.
Terminą, per kurį valstybė privalo priimti ar pakeisti įstatymą, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo itin retai. Jeigu šis sprendimas nebūtų įvykdytas, Lietuvai grėstų sankcijos.
Todėl trečiadienį posėdžiavęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė į Seimo rudens sesijos darbų programą įtraukti Lyties pakeitimo įstatymo projekto priėmimą.
Tačiau DELFI kalbinti politikai ne tik abejojo, ar toks įstatymas bus priimtas, bet ir pasisakė prieš lyties keitimo įteisinimą.
„Manau, kad tokio įstatymo nereikia, - teigė A. Matulas. – Galima nebent leisti susitvarkyti dokumentus, jei randa, kur pasikeisti lytį. Pasaulis yra atviras, tiems žmonėms operacijas gali atlikti kitose šalyse, jei jau neįmanoma įtikinti, kad to nereikia”.
Anot konservatoriaus, Civiliniame kodekse būtų galima įteisinti nuostatą, jog lytį pasikeitę asmenys galėtų pasikeisti ir pasą bei kitus dokumentus, kad jiems nekiltų problemų darbovietėje, banke, ligoninėje ar kitose įstaigose. Tai esą padėtų išspręsti problemą.
A. Matulo teigimu, apsispręsti, ar teikti Lyties pakeitimo įstatymą, turėtų Vyriausybė – vykdomoji valdžia. Kartu jis pasiūlė, kad prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą ištirti visuomenės nuomonę. Jei gyventojai neigiamai įvertintų lyties keitimo įteisinimą, parlamentaras siūlo įstatymą pamiršti ir verčiau sumokėti didesnę kompensaciją bylą Strasbūre laimėjusiai pilietei.
Pats mediko išsilavinimą turintis A. Matulas abejojo, ar Seimas sutiks priimti Lyties keitimo įstatymą, mat visuomenėje jis esą vertinamas nepalankiai, ypač jei būtų siūloma tokias operacijas apmokėti iš biudžeto.
Dabartinis ministras – prieš, ankstesnis – už įstatymą
Kaip DELFI sakė ministras R. Turčinskas, Strasbūro teismo sprendimas oficialiai dar nėra perduotas Lietuvos Vyriausybei, todėl esą ankstoka kalbėti apie tolesnius žingsnius.
Netrukus po teismo sprendimo paskelbimo premjeras Gediminas Kirkilas žurnalistams taip pat teigė negalintis pasakyti, ko bus imamasi: „Šiandien negaliu pasakyti, ar teiksime įstatymo pataisas, ar neteiksime, įvertinus visas kultūrines, istorines tradicijas, aš dar tikrai negaliu taip tvirtai pasakyti".
Anot R. Turčinsko, jei nebūtų buvę tokio sprendimo, Sveikatos apsaugos ministerija nebūtų savo iniciatyva siūliusi priimti Lyties pakeitimo įstatymą. „Gal reikėtų kalbėti apie Civilinio kodekso pataisas. Siūlymo leisti transseksualams pasikeisti dokumentus nenorėčiau komentuoti. Galima būtų svarstyti visus variantus”, - kalbėjo R. Turčinskas.
Paklaustas, kaip lyties keitimo operacijas vertina iš mediko pozicijos, ministras teigė kol kas negalintis pareikšti tvirtos savo nuomonės.
Tačiau jis pasiūlė pirmiausia įvertinti Lietuvos gyventojų tradicijas ir atsižvelgti į visuomenės nuomonę. R. Turčinskas sutiko, kad prieš priimant įstatymą reikėtų atlikti gyventojų apklausą.
Tuo tarpu dabartinis krašto apsaugos ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, kurio darbo metais buvo parengtas Lyties pakeitimo įstatymo projektas, jį įvertino kur kas palankiau. Jo manymu, Seimas, esant reikalui, patobulinęs galėtų priimti net šį projektą, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatą.
J. Olekas pripažino, jog jei anuomet parlamentarai būtų priėmę siūlomą įstatymą, antradienio Strasbūro teismo sprendimo gal net nebūtų buvę. Tačiau dabar šis įpareigojimas esą turėtų tapti paskata politikams kuo greičiau apsispręsti dėl lyties keitimo įteisinimo.
„Tai yra subtili tema. Lietuvoje nėra vienareikšmių vertinimų, - kalbėjo ministras. – Ankstesnio Seimo nariai nusprendė atsakomybę nustumti nuo savęs. Dabar buvo prieitas liepto galas, kai Lietuva įpareigota priimti įstatymą. Juk ne kas kitas, o tas pats Seimas priėmė Civilinį kodeksą su užuomina apie lyties keitimą. Nemažai žmonių, kurie dabar kritiškai vertina tokias operacija, anuomet liaupsino kodeksą”.
Pasak J. Oleko, jam yra žinoma apie Lietuvoje dar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo atliktas dalines lyties pakeitimo operacijas: „Anksčiau nebuvo jokio reglamentavimo, todėl medikai darydavo, ką sugebėdavo. Kad lytis būtų visiškai pakeista, negirdėjau. Bet teko susidurti su keliais žmonėmis, kuriems buvo atliktos „etapinės” operacijos, o paskui sustota”.
Teigiama, esą krūtų pašalinimo operacija Vilniuje prieš keletą metų buvo atlikta ir bylą prieš Lietuvą Strasbūre laimėjusiai pilietei.
Ministras nenorėjo sutikti, kad transseksualumas – tik psichinė problema, kurią galima išspręsti įsikišus psichiatrams: „Tai yra kompleksinis dalykas. Negali žmogui liepti eiti pas psichiatrą. Jei yra poreikis keisti lytį, turime sudaryti tokias galimybes”.
Bioetikas: lyties nepakeis net chirurgai
Lietuvos bioetikos komiteto narys A. Narbekovas, prieš keletą metų kritikavęs Lyties pakeitimo įstatymo projektą, savo nuomonės nepakeitė.
„Man, kaip bioetikui, tai yra nesuprantamas dalykas. Bandoma įsprausti į teisinį imperatyvą, įpareigojimą priimti įstaymą, neišsiaiškinus, kas per reiškinys yra lyties keitimas. Juk tai yra žmogaus luošinimas, kuris anksčiau pas mus buvo atliekamas be jokio teisinio reglamentavimo, nelegaliai”, - piktinosi pašnekovas.
Anot jo, lyties neįmanoma pakeisti net įsikišus chirurgams. Jie gali pakeisti tik išorinius lyties požymius, tačiau ne chromosomas.
A. Narbekovo teigimu, spręsti transseksualumo problemą galima psichoterapija, o ne skalpeliu: „Tai užtikrintų kur kas geresnius rezultatus, nei žmogaus luošinimas. Problema juk yra jų mąstyme”.
Tokią A. Narbekovo nuomonę prieš keletą metų rėmė dar trys iš 17 Bioetikos komiteto narių. Jų manymu, negalima „psichikos ligos gydyti chirurginėmis priemonėmis, nes šiuo atveju mėginama patį žmogų priderinti prie jo ligos bei patologinės būsenos”.
Projektas parengtas dar 2003 metais
Šiuo metu lyties pakeitimo sąlygų ir tvarkos Lietuvoje nereglamentuoja jokie teisės aktai. Dar 2003 metais, remiantis naujuoju Civiliniu kodeksu, buvo parengtas Lyties pakeitimo įstatymo projektas. Kodeksas numato teisę į lyties pakeitimą nesusituokusiems pilnamečiams asmenims, jei tai įmanoma mediciniškai.
Projekte numatyta, jog lyties pakeitimas gali būti atliekamas asmenims, kurie dėl transseksualumo išgyvena asmenybės krizę ir jei yra pagrindo tikėtis, kad po operacijos pagerės paciento psichikos sveikata.
Transseksualumas apibrėžtas kaip psichinis lyties tapatumo sutrikimas, priskiriamas pilnamečių žmonių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei, kai asmuo įsitikinęs, kad jo lyties požymiai neatitinka jo lyties ir todėl siekia tapti kitos lyties asmeniu.
Lytį siūloma keisti tik tokiu atveju, jei asmuo yra pilnametis ir nesulaukęs pensinio amžiaus, nėra pripažintas neveiksniu, nėra susituokęs ar įregistravęs partnerystės, neturi vaikų, jo transseksualumas sukelia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, ilgalaikę tapatumo krizę, pažeminimą ar kitaip trikdo asmens gyvenimą.
Asmuo, norintis, kad jam būtų atlikta lyties pakeitimo operacija, turėtų būti ne mažiau kaip porą metų stebimas medikų ir gydomas psichoterapija bei hormonais. Tik specialistams įsitikinus, kad žmogus yra transseksualus, būtų galima įsikišti chirurgams.
Projekte pabrėžiama, kad lytį pakeitusiam asmeniui turi būti užtikrintos lygios su kitais socialinės ir darbo garantijos.
Įstatymo projektą rengusi darbo grupė citavo olandų mokslininkus, kurie nustatė, jog 1 iš 11,9 tūkst. vyrų ir 1 iš 34 tūkst. moterų yra transseksualūs. Lietuvoje tokių žmonių, įvairiais duomenimis, galėtų būti nuo 50 iki 200.
Manoma, kad keliolikai Lietuvos piliečių lyties keitimo operacijos atliktos užsienyje. Tai kainuoja apie 50 tūkst. eurų (172 tūkst. litų). Mūsų šalyje be hormonų terapijos kainuotų 3-4 tūkst. litų. Ją galėtų atlikti Vilniuje ir Kaune esančių klinikų medikai.
2003-aisiais parlamentarai atsisakė svarstyti Lyties pakeitimo įstatymo projektą. Jam nepritarė konservatoriai ir socialliberalai.
Prie įstatymo tikėtasi grįžti po poros metų, tačiau jo kelionė iš Sveikatos apsaugos ministerijos į Seimą tuomet virto detektyvu – įregistruotas ir parlamento tinklalapyje atsidūręs projektas po kelių valandų iš svetainės dingo. Jo svarstymo Seimo posėdyje taip ir nesulaukta.