R. Osipavičiūtė kalbėjo, kad A. Bružas – buvęs vadovas, o ji – teisėtai išrinkta pirmininkė. Pasak jos, ji kaip vienintelė LŠDP pirmininkė įregistruota Juridinių asmenų registre. Tačiau A. Bružas DELFI tikina iki profsąjungos suvažiavimo esantis tikrasis LŠDP vadovas.
Neįleido ir apkūlė
R. Osipavičiūtė po susitikimo su premjeru žurnalistus tikino, kad profsąjungos būstinė A. Bružo užimta neteisėtai, šiandien čia budi apsaugos darbuotojai, kurie antradienį čia posėdžiauti neįleido profsąjungos Koordinavimo tarybos. „Bandėme įeiti, o kažkokie pašaliniai žmonės užpuolė tarybos narius“, - kalbėjo R. Osipavičiūtė. Per incidentą labiausiai kliuvo pirmininkės pavaduotojui Audriui Jurgelevičiui. Jis keliskart gavo į veidą.
„Tai, kas šiandien įvyko, nedaro garbės valstybei ir profsąjungai, tačiau realybė tokia, kad mūsų darbo būstinėje yra kažkokie žmonės, vienas jų (A.Bružas – DELFI) skelbiasi esąs pirmininkas. Bandant patekti į visų prieš mus panaudota jėga“, - aiškino A. Jurgelevičius.
Į įvykio vietą iškviesta policija, parašytas pareiškimas dėl užpuolimo. A. Jurgelevičius sakė pasitarsiąs su advokatu, ar dėl užpuolimo kreiptis į teismą. „Mūsų teisėsauga prieš tokią situaciją bejėgė. Ir mūsų advokatai negali pasakyti, kokiu būdu šiuos žmones iškrapštyti iš darbo vietos, kad profsąjunga galėtų funkcionuoti“, - kalbėjo pirmininko pavaduotojas. Toliau profsąjunga sakė ketinanti eiti teisiniu keliu.
A. Bružo vadovaujamas LŠDP vykdomasis komitetas antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad susitikime su premjeru dalyvausiantys LŠDP atstovai neturi LŠDP organizacijos įgaliojimų kalbėti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vardu, todėl susitikimo ir derybų rezultatai neturės įtakos numatomiems rugsėjo 20 d. LŠDPS koordinavimo tarybos sprendimams. Jie esą neturės įtakos numatytai spalio 5 dienos protesto akcijai prie Vyriausybės rūmų. Žadamos 10 proc. didesnės algos
R. Osipavičiūtė sakė, kas susitikime su premjeru buvo ne derėtasi, o pasikeista nuomonėmis. „Streikais mes negrasinome, tik sutarėme, kad sėsime prie derybų stalo ir spręsime aktualius klausimus“, - sakė ji. Premjeras profsąjungos atstovams pažadėjo, kad nuo sausio 1 d. mėnesinė bazinė alga bus keliama iki 127 Lt. „Nuo to šiek tiek pasijus padidėjimas mokytojams”, - kalbėjo ji. Profsąjunga reikalauja numatyti ilgalaikę programą, kaip ateityje mokytojams bus keliami atlyginimai.
R. Osipavičiūtė sakė, kas spalio 5 d. bus organizuojamos pedagogų akcijos. Dėl jų pobūdžio dar spręs Koordinavimo taryba, tačiau akcija neturės nieko bendra su A. Bružo mitingu prie Vyriausybės. Pasak jos, A. Bružo mitingas buvo sugalvotas „dviejų žmonių tarp 4 sienų“.
G. Kirkilas kalbėjo, kad vadovaujant profsąjungai A. Bružui trūko konstruktyvaus dialogo, šis tik ieškodavęs konfliktų. Pasak jo, realu, kad atlyginimai pedagogams kils kitų metų pradžioje, tačiau kai kuriose savivaldybėse gali būti pridėta priedų prie atlyginimų dar šįmet. Kitąmet jis žada 10 proc. didesnius atlyginimus.
„Ką ponas Bružas sako – teisėsaugos reikalas“, - į DELFI priminimą, kad A. Bružas skelbiasi esąs profsąjungos vadas, atsakė G. Kirkilas.
Pedagogo alga – viena mažiausių šalyje
SEB Vilniaus banko makroekonomikos apžvalgoje pastebima, kad atlyginimas visuose ekonomikos sektoriuose auga dviženkliais skaičiais. Pavyzdžiui, statybose darbuotojų atlyginimai augo 30,8 proc., žuvininkystėje - 27,7 proc., žemės ūkyje - 24,2 proc.
SEB Vilniaus banko analitikai pažymi, kad neseniai Vyriausybei išsakyti mokytojų reikalavimai ir grasinimai visiškai suprantami. Antrąjį šių metų ketvirtį švietimo darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 1514 Lt ir buvo 17 proc. mažesnis nei visos šalies vidurkis.
Mažiau šiuo metu per mėnesį vidutiniškai uždirba tik užimtieji žemės ūkio (1427,4 Lt), viešbučių ir restoranų (1069,1 Lt) sektoriuose, kuriems nereikia nei tiek daug išsilavinimo, nei įgūdžių, kokių reikia švietimo specialistams.
Mokytojai bruzda jau seniai
DELFI primena, kad A. Bružo vadovaujama LŠDP paskelbė, jog spalio 5-ą - tarptautinę Mokytojo dieną – šalies pedagogai „švęs“ susirinkę į mitingą prie Vyriausybės. Čia pedagogai ketina išreikšti nepasitenkinimą mažais atlyginimais, didėjančiu darbo krūviu ir nepagarba. Vyriausybės pašonėje gali susirinkti iki 5000 mokytojų.
Prieš keletą savaičių LŠDP Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pareikalavo perpus didesnių mokytojų ir pedagogų atlyginimų. Nepadidinus atlygio pedagogai grasina nepaklusnumo akcijomis ir streikas. Ar bus imtasi šių priemonių, turėtų paaiškėti šią savaitę. Pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 dienos, kaip buvo žadėta, nebuvo pakelti. Maždaug 100 litų padidėjo tik klasės auklėtojų atlyginimai. R. Žakaitienė apie streikus prakalbusiems pedagogams didesnes algas žada nuo kitų metų sausio, o kad jie vėl neišeitų į gatves, žada „derėtis, kalbėtis ir tartis“.