Statistikos departamento duomenimis, kasmet išsituokia apie 11 tūkst. porų ir po ištuokos su vienu iš tėvų lieka apie 10 tūkst. vaikų. Dar apie 9 tūkst., arba 28 proc. visų kūdikių, pastaraisiais metais gimsta ne santuokoje. Pagal socialines apklausas, apie 70 proc. žmonių nesusituokusias poras su vaikais laiko šeima. Tuo tarpu kai kuriems politikams, anot visuomeninių organizacijų atstovų, visuomenės nuomonė nė motais.

Atgal į „veronikų“ laikus

Paramos šeimai pagrindų įstatyme šeima laikoma tik tokia žmonių sąjunga, kuri įregistruota juridiškai. Pavyzdžiui, tik šeimoje vaikus iki 10 metų auginančioms motinoms norima sutrumpinti darbo dieną, prailginti atostogas, suteikti galimybių gauti iš dalies apmokamas atostogas sergančio vaiko priežiūrai bei kitų lengvatų, padedančių suderinti vaiko priežiūrą su darbu. Vienišos motinos apie tokias valstybės dovanas gali nė nesvajoti.

„Kuriama kažkokia kastų visuomenė. Tokia sąvoka, kaip vieniši tėvai, o mes žinome, kad tai dažniausiai vienišos motinos, neegzistuoja. Dar daugiau – kai man teko bendrauti su koncepcijos kūrėjais, jie labai piktinosi, kad vienišos moterys vaikšto galvas iškėlusios ir didžiuojasi savimi. O kodėl jos turi vaikščioti galvą nuleidusios? Ar ką nors nužudė? Negi turime grįžti į „veronikų“ laikus, kad pastojusios moterys nuo tiltų šokinėtų arba vaikus palikinėtų? Beje, devynioliktame amžiuje katalikiškose bendruomenėse žymiai dažniau buvo atsisakoma vaikų, nei kitose, būtent dėl smerkiamo požiūrio į vienišas mamas“, - piktinosi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Anot pašnekovės, įstatymu pasipiktinusios nevyriausybinės moterų organizacijos jau rengia pareiškimą šia tema. „Pagaliau jis prieštarauja ir Vaiko teisių konvencijai, pagal kurią tėvų statusas negali tapti vaikų diskriminacijos priežastimi. Nors politikai aiškina, kad vaikų nediskriminuoja, įsivaizduokime elementarų buitinį vaizdelį. Su pradinukais mokytoja kalbasi apie tėvus ir paprašo nupiešti šeimą. Tačiau tuoj pat ji priversta pridurti – štai tu, tu ir tu piešiate, o likę pasireikšite, kai kalbėsime apie alternatyvias bendro gyvenimo formas“, – ironizavo pašnekovė.

Dažniau taikstysis su pažeminimais

Anot konservatorių vadovo Andriaus Kubiliaus, įstatymas galėtų teigiamai paveikti kriminogeninę situaciją. Esą pasaulinė statistika byloja, kad yra tiesioginis ryšis tarp vaikų, augančių nepilnoje šeimoje, skaičiaus didėjimo, ir augančio nusikalstamumo. M. Jankauskaitė įsitikinusi, kad dėl to kalta ne silpstanti šeimos institucija, o skurdas.

„Skurdas paskui save atsitempia ir kitus socialinės rizikos veiksnius“, - atrėmė žmogaus teisių gynėja, kaltinanti politikus, kad šie tik moralizuoja, užuot sprendę konkrečias problemas.

M. Jankauskaitės teigimu, Lietuvos Konstitucijoje sąvokos santuoka ir šeima nėra sutapatintos. Mat joje neparašyta, kad šeima galima laikyti tik santykius, įteisintus santuokos pagrindu.

„Tuo tarpu jei įstatymas bus priimtas, pastojusi moteris bus priversta tekėti net ir už smurtaujančio ar girtaujančio vyro. Antraip jai teks skursti, - įsitikinusi pašnekovė. – Gal visgi reikėtų galvoti apie gyvenimo kokybę, o ne trūks plyš saugoti instituciją, kuri byra iš vidaus? Gyvenimas keičiasi. Moterys ekonomiškai darosi vis labiau nepriklausomos ir nenori taikstytis su pažeminimais. Normaliose demokratiškose šalyse visa politika kreipiama ne tiek pagalbai šeimai, kiek individui. Valstybės stengiasi užtikrinti kuo pilnavertiškesnį gyvenimą kiekvienam, nesvarbu, koks jo santuokinis statusas“.

Priekaištus atrėmė

Dėl konservatorių šeimos vizijos kilo sąmyšis ir Seime. Anot Seimo Liberalų ir demokratų frakcijos narės Aušrinės Marijos Pavilionienės, konservatoriai Lietuvoje bando prievarta išsaugoti tradicinę krikščioniškąją šeimą, net ir pažeisdami žmogaus teises bei laisves.

„Pilna šeima, susidedanti iš tėvo, motinos ir vaikų, o ne asmenybės vertybės skelbiamos „esminiu valstybės gėriu“. Šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja ir turi teisę egzistuoti šeimų įvairovė – susituokusių ir nesusituokusių, su vaikais ir be vaikų, pilnų ir nepilnų. Svarbu, kad šeimoje žmonės būtų laimingi ir saugotų savo buvimą kartu. O to negali užtikrinti jokia koncepcija ar įstatymas“, - įsitikinusi moterų teisių gynėja.

Tuo tarpu Seimo Tėvynės frakcijos seniūnė Irena Degutienė teigia, kad tokie kaltinimai yra nepagrįsti.

„Mūsų šeimos koncepcijoje tokia sąvoka, kaip nepilna šeima, yra. Tad šio įstatymo kritikai tegu pirmiausia ją perskaito. Mes tenorime atkreipti dėmesį į normalią, tvarkingą lietuvišką šeimą. Iki šios dienos tokioms šeimoms valstybė dėmesio neskyrė. Tuo tarpu nepilnoms šeimoms lengvatas užtikrins visi kiti galiojantys įstatymai. Pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems žmonėms išmokos mokamos nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Vaiko pinigai taip pat su ja nesusiję“, - priekaištus atrėmė politikė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją