Jos teigimu, prezidentas klausia, kodėl nepaisant pastaruosius septynerius metus augančios ekonomikos ir gausesnių biudžeto įplaukų, biudžetas vėl yra deficitinis.
„Prezidentas siūlo – gal gausiausiai finansuojamos sritys ir jas kuruojančios ministerijos galėtų bent keliais procentais sumažinti išlaidas. Prezidentas pritaria išlaidų didinimui švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, nors šis didėjimas yra per menkas palyginus su kitomis sritimis", – po susitikimo sakė R. Grumadaitė.
V. Adamkus kritikuoja Vyriausybę dėl neryžtingumo apsisprendžiant dėl mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos reformų.
Tuo tarpu finansų ministras po susitikimo sakė iš prezidento neišgirdęs konkrečių pataisų, kurių nepadarius kitų metų biudžetas būtų vetuotas, be to, esą mažesnio biudžeto deficito nebebuvo galima pasiekti.
„Mes neturėjome galimybių dar labiau santykinai sumažinti valstybės biudžeto asignavimų, nes pagrindinis elementas buvo Seimo priimti sprendimai, kuriais buvo smarkiai padidinta valstybės tarnautojų ir politikų bazinė alga. (...) Padarėme viską, ką galėjome", – sakė finansų ministras.
R. Šadžius neatmeta galimybės, kad dar gali atsirasti sričių, kurioms finansavimas būtų sumažintas.
„Jūs žinote, kad Vyriausybėje yra sukurta Saulėlydžio komisija, kuri kartais teikia pakankamai griežtus siūlymus, pavyzdžiui, sujungti institucijas, panaikinti institucijas, perprofiliuoti jų veiklą", – dėstė jis.
Kitų metų biudžeto pajamos auga maždaug ketvirtadaliu iki daugiau nei 24 mlrd. Lt, o kartu su Europos Sąjungos lėšomis jos sudarys per 29 mlrd. Lt.
Planuojamos išlaidos vėl bus didesnės nei pajamos. Išleisti be ES pinigų planuojama 25,104 mlrd. Lt, o su jais – 30,217 mlrd. Lt.