Kalėdų atostogų idėja dar nenumarinta
Šiame posėdyje buvo prisimintas dar pernai trijų parlamentarų – Algio Čapliko, Vytauto Bogušio ir Raimundo Palaičio – pateiktas Darbo kodekso pataisos projektas. Pagal jį poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, būtų perkeliamos į tų pačių metų gruodžio 24-ąją (jei ji yra darbo diena) ir į artimiausią darbo dieną po gruodžio 26-osios.
Kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu galėtų būti nustatyta kitokia su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarka.
Savo siūlymą liberalcentristai motyvavo šalyje susiformavusiomis Kūčių ir Kalėdų šventimo tradicijomis. Tokios „Kalėdinių atostogos” esą sudarytų sąlygas turiningesniam darbuotojų poilsiui, stiprintų šeimų ryšius, leistų išvengti neproduktyvaus darbo šventiniu laikotarpiu.
Šiuo metu tokios poilsio dienos iš savaitgalio perkeliamos į artimiausią darbo dieną, paprastai pirmadienį arba antradienį.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiai pataisai nepritarė ir siūlė Seimui priimti tokį pat sprendimą, tačiau parlamentarai nubalsavo priešingai. Todėl projektas bus atiduotas svarstyti kitam – Žmogaus teisių komitetui. Jam nurodyta sprendimą priimti iki Kalėdų – sesijos pabaigos, todėl net jei Seimas įteisintų kitokią poilsio dienų kompensavimo tvarką, ji šiemet greičiausiai neįsigaliotų.
Daugiau pagarbos dviem konstitucijoms
Tačiau ketvirtadienį po svarstymo buvo pritarta kitiems projektams dėl atmintinų ir švenčių dienų. Parlamentarai sutiko su liberaldemokratų frakcijos narių Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Onos Valiukevičiūtės siūlymu, kad pirmą birželio sekmadienį minima Tėvo diena būtų ne atmintina, o šventinė.
Teigiamai buvo įvertintas ir konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno projektas, pagal kurį analogiškai būtų pakeistas spalio 25-ąją minimos Konstitucijos dienos statusas. Tą dieną 1992 metais Lietuvoje vyko referendumas dėl dabar galiojančios Konstitucijos.
Konservatorius Emanuelis Zingeris pasiūlė įamžinti dar vieną – 1791 metų Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją. Jo iniciatyva šio dokumento priėmimo diena – gegužės 3-ioji – būtų minima kaip pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena.
Nemažai Seimo narių šią konstituciją kritikavo dėl to, kad ji reiškė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo praradimą. Todėl Atmintinų dienų pataisos projekte atsirado dar vienas siūlymas – spalio 20-ąją minėti 1791 metų Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo dieną.
Kartu buvo pritarta Vyriausybės pasiūlymui atsisakyti poilsio dienų, sutampančių su visada sekmadieniais minimomis šventėmis – katalikų Velykų pirmąja diena, Motinos diena ir Tėvo diena, jei ji bus įteisinta kaip šventinė, - perkėlimo į artimiausią darbo dieną.
Siūlo švęsti vasarą, o ne žiemą
Ginčų Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį sukėlė ir painiava dėl vienas kitą dubliuojančių bei vienas kitam prieštaraujančių projektų, ir projektas dėl Kalėdų atostogų.
A. Čaplikas pareiškė, kad tai yra paskutinis jo bandymas šioje Seimo kadencijoje įteisinti tokias atostogas, todėl jis savo projektą gynė itin karštai. Anot jo, kiti siūlymai dėl šventinių ir atmintinų dienų sukiršins darbdavius ir paprastus gyventojus.
Mat esą pirmieji ir toliau piktinsis poilsio dienų kompensavimu, o antriesiems nepatiks sprendimas kai kurių dienų nebekompensuoti.
Tokiai pataisai nepritariantis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas aiškino, esą Kalėdų atostogos aktualios tiems, kurie ir šiaip gali nusipirkti „bilietėlį ir Bahamas“ ar nuvykti paslidinėti į Alpes paslidinėti. O išlaikius dabartinę tvarką gyventojai, kuriems tokios atostogos neprieinamos, vasarą po savaitgalio gavę papildomą poilsio dieną gali nuvažiuoti į sodybą.
Pasak A. Syso, perkėlus visas poilsio dienas į paskutinę gruodžio dekadą tą mėnesį sumažėtų darbo dienų, žmonės gautų mažesnius atlyginimus, iškiltų problemų gamybos procesui. Šiomis dienomis negalėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, anksčiau atleisti darbuotojai.
„Mūsų himne yra žodžiai: „ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Algis (Čaplikas) siūlo šventines dienas, kurios paprastai būna šviesiu metu – pavasarį ar vasarą, nukelti į tamsą”, - piktinosi parlamentaras.
Kai kurie parlamentarai skeptiškai vertino ir siūlymus įteisinti naujas švenčių dienas. Liberalas Gintaras Steponavičius priminė, kad, Finansų ministerijos paskaičiavimu, viena papildoma poilsio diena įplaukas į biudžetą sumažina 100 mln. litų.
„Ar dabar darbas Lietuvoje yra koks nors lažas, kad norėdami atšvęsti turime daryti nedarbo dieną? Konstitucijos diena puikiai dera su darbu”, - antrino konservatorius Jurgis Razma.