„Kaip visi akcentuoja, kad reikia mažinti paklausą, bet nesumažinus pasiūlos jos neįmanoma vienos pačios sureguliuoti. Kaip dabar žmogui pasakyti negerti, juo labiau, kad alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, ji sukelia priklausomybę, paskui žmogus randa milijoną priežasčių, kodėl jam reikia išgerti", – sakė A. Veryga.
Jis sakė komisijoje siūlysiantis įdiegti privalomą sveikos gyvensenos ugdymą nuo pirmos iki 12-os klasės. Taip pat esą būtina mažinti alkoholio prieinamumą ir jį branginti. Taip pat, anot jo, reikėtų visiškai drausti alkoholio reklamą, taip kaip yra padaryta su tabako gaminiais.
„Reikėtų didinti akcizą kartu labai griežtai imantis kontroliuoti kontrabandą ir nelegalią prekybą", – siūlė pašnekovas.
Pats ūkio ministras sakė manantis, kad Lietuvoje reikėtų daugiau švietėjiškos reklamos apie alkoholio žalą ir reikėtų svarstyti galimybę griežtinti administracines baudas alkoholio pardavėjams ir pirkėjams.
Verslas piktinasi sulaukiantis tik suvaržymų
„Verslas tikrai gyvena ne iš alkoholikų, mums nereikia prasigėrusių vartotojų, kalbant pragmatiškai ir ciniškai – prasigėręs vartotojas niekam nereikalingas", – DELFI sakė didžiausią Lietuvos alaus daryklą „Švyturys-Utenos alus" valdančio koncerno BBH Baltic korporatyvinių reikalų direktorius Saulius Galadauskas.
Jo manymu, Lietuvoje labai trūksta statistika paremtų išvadų, nors statistinių duomenų yra apstu.
„Labai skaudu, kad visos priemonės iki šiol alkoholio problemoms spręsti buvo susietos su Alkoholio kontrolės įstatymu, kuris yra vienintelis įstatymas reglamentuojantis pasiūlą – verslą ir rinką. Visiškai nekeliama paklausos ir atsakomybės problema. Narkotikų pavyzdys puikiai rodo, kad galima pasiūlą visiškai uždrausti, tačiau paklausa yra patenkinama. O kur tėvų atsakomybė?", – dėstė pašnekovas.
A.Salamakinas: draudimai nuo gėrimo nesaugo
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas po pirmojo komisijos posėdžio sakė manantis, kad „draudimais ne visada viską galima pasiekti". Labai svarbus kovoje su alkoholizmu yra švietėjiškas darbas ir jaunimo įtraukimas į sportą.
„Daugiau nei metus veikia draudimas reklamuoti stiprų alkoholį, o stipraus alkoholio suvartojame 25 proc. daugiau nei praėjusiais metais", – dėstė A. Salamakinas.
„Ar iš tiesų mūsų jaunimas jau taip išsiskiria iš Europos Sąjungos valstybių, kad jis yra prasigėręs. Manyčiau, kad mes kartais ir per daug akcentuojame, kad čia pas mus viskas ypatingai blogai", – tęsė parlamentaras.
Jo teigimu, dėl alaus reklamos draudimo per televiziją, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų, sportas neteks 18 mln. Lt.
A. Verygos duomenimis, anksčiau tiesiogiai nuo alkoholio mirdavo apie 4 tūkst. lietuvių, dabar tokių duomenų nėra, tačiau praėjusiais metais lyginant su 1990 metais alkoholinių psichozių padaugėjo nuo 9 iki 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
DELFI primena, kad Lietuvoje viena alkoholio pardavimo vieta tenka 2 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Skandinavijos šalyse – 35 tūkst. gyventojų.
1998 metais patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos programoje buvo užsibrėžta 25 proc. sumažinti alkoholio suvartojimą. Tuomet kiekvienam Lietuvos gyventojui teko po maždaug 9 litrus gryno 100 procentų alkoholio, tačiau 2006 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas „išgėrė" po 10,7 litro gryno alkoholio.