„Tai buvo teisinis įsipareigojimas, nori nenori privalėjome priimti šį įstatymą. Tai yra teisinis nihilizmas. Čia yra Seimo nario priesaikos pažeidimas”, - antradienį surengtoje diskusijoje apie situaciją kalbėjo H. Mickevičius.
Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi įstatymo projektą, jam buvo pritarta Vyriausybėje ir nutarta perduoti svarstyti Seimui. Tačiau kardinolas Audrys Juozas Bačkis susitiko su premjeru ir Seimo pirmininku.
„Jie trise nutarė, kad nereikia tokio įstatymo“, - aiškino H. Mickevičius.
„Šitas atvejis demonstruoja, kad iki teisinės valstybės mums dar toloka“, - konstatavo H. Mickevičius.
„Tai atrodo labai nesolidžiai iš tarptautinės bendruomenės pusės. Palaipsniui tai turės pasekmių. Jau dabar į Lietuvą žiūrima kaip į provincialią valstybę“, - sakė Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
Bauda – iš mokesčių mokėtojų pinigų
H. Mickevičiaus šaltiniai EŽTT teigia, kad teismas P. L. byloje įrašė labai neįprastą įrašą. Teismas per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo įpareigojo Lietuvą priimti lyties keitimo tvarką ir sąlygas numatantį įstatymą. To teismas, pasak H. Mickevičiaus, paprastai nedaro – tik konstatuoja apie pažeistą Žmogaus teisių konvencijos straipsnį ir apie priteistą kompensaciją už patirtą žalą.
„Įrašas, ką reikia daryti, labai neįprastas – tai diktuoja, kad Lietuva jau įgyja nepatikimos valstybės, kuri nepaiso tarptautinių teisių ir įsipareigojimų, reputaciją“, - aiškino žmogaus teisių gynėjas.
Teismo sprendimas turėtų įsigalioti gruodžio 11 d. Nuo tada Lietuva turėtų dar 3 mėn. Lyties keitimo įstatymui priimti. Jei įstatymas nebus priimtas, šalis P.L. iš mokesčių mokėtojų kišenės turės sumokėti 40 tūkst. eurų (beveik 140 tūkst. litų). Jei Lietuva sprendimą apskųstų, įstatymas turėtų būti priimtas šiek tiek vėliau.
Jį stebina po P. L. bylos pasirodę pranešimai, kad Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimas nebus vykdomas. Politikai aiškina to nedarysią, nes tai - pasikėsinimas į tradicijas, kultūrą, suverenitetą.
P.L. bylos pamokos
H. Mickevičius sakė, jog prieš 17 metų Lietuva ne tik atgavo nepriklausomybę, bet nutarė tapti demokratine valstybe ir integruotis į Vakarų kultūrinę erdvę. Čia, pasak jo, žmogaus teisėms skiriamas ypatingas dėmesys. Vakaruose ypatingas dėmesys skiriamas mažumų teisėms, tačiau Lietuvos politikai tai vertina kaip pasikėsinimą į vertybes, tradicijas, netgi šalies suverenitetą.
„Čia visiškas nesusipratimas. Žmonės turi suprasti, kad padarytas politinis pasirinkimas ir kito kelio nėra – jeigu norima tikros demokratijos ir būti Vakarų šalimi, reikia rūpintis žmogaus teisėmis“, - aiškino H. Mickevičius. Tai jis vadina pirma P. L. bylos pamoka.
Pasak žmogaus teisių gynėjo, antra P. L. pamoka būtų, kad politikai neįsisąmonino, jog esame teisinė valstybė. Teisinėje valstybėje politika yra paklusni teisei, politika nėra laisva nuo teisės aktų. Jis priminė, kad sovietmečiu buvo „sprendimų priėmimo iš esmės principas“ – pirma priimdavo sprendimą, o tada jį numesdavo teisininkams, kad šie paaiškintų, kodėl reikėjo taip padaryti. Teisinėje valstybėje atvirkščiai – pirma reikia surasti teisinį pagrindą, kodėl galima ar reikia kažką daryti.
H. Mickevičius pataria Seimo nariams ir politikams kvalifikuotai ir stropiai vykdyti savo darbą. Anot jo, reikia pagalvoti apie Seimo narių, ypač naujų išrinktų, apmokymus, kad jiems būtų paaiškinta Seimo narių abėcėlė. H. Mickevičius sakė, kad jie turi žinoti, jog ratifikuotos tarptautinės sutartys – vidaus teisinės sistemos dalis, jos turi pirmenybę prieš Seimo priimtus sprendimus. „Mūsų Seimo nariai parodė, kad daugelis nežino, arba sąmoningai ignoruoja“, - kalbėjo H. Mickevičius.
Jis parlamentarams patarė skaityti įstatymų projektus – daugelis Seimo narių, priimdami CK, apsižiūrėjo nubalsavę už teisę keisti lytį po to, kai iškilo klausimas dėl tolesnio įstatymo priėmimo.
Po P. L. atvejo į Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutą kreipėsi dar 2 transeksualai. Jie kreipėsi atsargiai, per tarpininkus, nes esą labai užguiti ir bijo. Įvairiais duomenimis Lietuvoje gali būti 50 – 200 transeksualų. H. Mickevičius sakė, kad dauguma jų yra išvykę į užsienį.
H. Mickevičiaus duomenimis, olandų mokslininkai sako, kad 1 iš 11 tūkst. nori iš vyro lytį pakeisti į moterį. Teigiama, kad 1 iš 34 tūkst. nori iš moters tapti vyru. Pastebėtina, kad Rytų Europoje kur kas daugiau transeksualų, iš moterų norinčių tapti vyrais.