Paskutines vietas užėmė Kataro, Kuveito, Indonezijos, Maroko ir Pietų Afrikos Respublikos mokiniai. Latviai liko 17-ti, JAV ketvirtokai – 18-ti.
Pristatydama tyrimo rezultatus penktadienį švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė ramino, kad šalies ketvirtokai savo skaitymo pasiekimais lenkia bendrą visų šalių-dalyvių skaitymo pasiekimų vidurkį, kuris siekia 500 taškų. Lietuvių žinios įvertintos 537 taškais. Pasak jos, Lietuvoje švietimo situacija yra gera, tarp Europos Sąjungos valstybių esame 10 vietoje.
PIRLS koordinatorė Lietuvoje dr. Aistė Elijio atkreipė dėmesį, kad, palyginti su ankstesniu tyrimu, rezultatas pakito tik 6 taškais. Tai, pasak jos, nėra daug. Visų šalių, kurios 2001 m. lenkė Lietuvą, rezultatai kažkiek krito. Pavyzdžiui, 2001 m. pirmavusi Švedija iš 1-os smuktelėjo į 10 -ą vietą.
A.Elijio pastebėjo, kad net 99 proc. lietuvių ketvirtokų pasiekė minimalų skaitymo lygmenį. Pagal šį rodiklį ji patenka į geriausiųjų šešetuką. Tačiau atsiliekama pagal mokinių, pasiekiančių aukščiausius pasiekimus, skaičių. Pastebėta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų tyrime dalyvavusių šalių, mergaitės vidutiniškai skaito geriau už berniukus. Lietuvoje šis skirtumas siekia apie 18 proc. Pagrindinėje mokykloje skaitymo skirtumai taip pat išlieka dideli.
Lietuvos moksleiviai geriau suvokia grožinius tekstus.
Tragedijos nėra
„Didelių išvadų daryti negalima. Smarkiai sunerimti nėra ko, nes rezultatai nėra taip nukritę, kad sakytume, kad atsitiko kažkas baisaus. Iš esmės pasikeitė tik informacinių tekstų skaitymo rezultatai bei rodiklis, rodantis aukščiausius pasiekimus turinčius mokinius“, - į DELFI klausimą, ar tyrimo rezultatai verčia sunerimti, atsakė tyrimo koordinatorė.
„Tyrimas išryškino dalykus, kuriais galima pelnytai didžiuotis. Virenas iš jų, kad minimalius reikalavimus pas mus pasiekia visi mokiniai. Tačiau išryškėjo ir tie dalykai, kuriuos reikia tobulinti“, - kalbėjo A. Elijio.
V. Būdienė sakė, kad gavus rezultatus, reikia peržiūrėti, ką galima daryti geriau, tobulinti mokytojų rengimą, atkreipti dėmesį į mokymo metodikas. Viceministrė atkreipė dėmesį, kad reikia skatinti tėvus namuose daugiau skaityti su vaikais.
Jai pritarė Švietimo plėtotės centro direktorius dr. Pranas Gudynas. Pasak jo, mokykla patiri tokį iššūkį, kokio niekada nebuvo patyrusi: mažėja knygų, daugėja kompiuterių, vis daugiau mokinių namie turi internetą. Tai veikia skaitymą. P. Gudynas atkreipė dėmesį, kad tėvai turi vis mažiau laiko bendrauti su vaikais.
Todėl, pasak P. Gudyno, reikia kitokių vadovėlių, mokymo metodų, kompiuterinių skaitymo programų. Tai, pasak jo, Lietuvoje jau daroma siekiant gerinti mokinių skaitymo gebėjimus.
Lietuvoje pernai PIRLS tyrime dalyvavo beveik 5000 mokinių iš 150 lietuviškų mokyklų. Čia tirta, kaip mokiniai daro išvadas, interpretuoja, suranda, ištiria teksto elementus. Ketvirta klasė tyrimui pasirinkta kaip tarpsnis, kai išmokstama skaityti ir imama mokytis. PIRLS inicijuoja ir koordinuoja Tarptautinė švietimo vertinimo asociacija IEA.