Lyginant su 2006 m., skundų, kuriuos gavo tarnyba, padaugėjo net ketvirtadaliu. Tuomet buvo gauta 130 skundu ir 5 tyrimai atlikti savo iniciatyva. Padėtis pablogėjo tik vienoje srityje. Pernai gautas vos vienas skundas dėl seksualinio priekabiavimo. 2006 m. jų būta 2, 2005 m. – 3.
Anot lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burniekienės, tai neatspindi tikrosios padėties, tačiau puikiai iliustruoja tendencijas. Dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų moterys nesijaučia saugios, bijo būti išjuoktos, apkaltintos, kad pačios išprovokavo tokį elgesį.
Taigi moterys nesitiki, kad jos savo skundu gali kažko pasiekti ir vardan ramybės renkasi paprastesnį variantas – tiesiog išeina iš darbo.
Be to, priekabiavimo faktą įrodyti labai sunku. Tai rodo ir Lietuvoje nuskambėjęs administratorės Valerijos Firsovos atvejis. Mergina nesulaukė jai palankaus teismo sprendimo net pateikusi garso įrašus. „Priekabiavimas įstatyme įvardijamas kaip nepageidaujamas, užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, kurio tikslas – paveikti asmens orumą. Kaip teismas gali įrodyti tokį tikslą? Tai sunkiai apčiuopiami dalykai“, - teigė kontrolierės patarėjams vešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.
Taip pat sumažėjo skundų dėl amžiaus (2006 m. jų gauta 23) bei religijos ir įsitikinimų (6). Tuo tarpu gerokai padaugėjo skundų dėl lyties (2006 m. jų gauta 27), dėl seksualinės orientacijos (2), etninės priklausomybės (20), negalės (11).
Dėl amžiaus turėtų būti daugiau skundų
Beje, Lietuvos įstatymai draudžia žmogų atleisti tiesiogiai dėl amžiaus, tačiau, anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikto tyrimo autorių, tai vyksta. Tiesa, pasirenkamos netiesioginės diskriminacijos rūšys – pavyzdžiui, kuriama priešiška atmosfera darbe, žmogus užgauliojamas, kad neatlaikęs spaudimo iš darbo išeitų pats. Beje, analogiški metodai taikomi tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms.
Anot Mykolo Riomerio universiteto doc. Sarmitės Mikulionienės, diskriminacija dėl amžiaus galima bet kuriame karjeros etape – įsidarbinant, nustatant darbo sąlygas, kovojant dėl paaukštinimo. Žmogus gali būti per senas arba per jaunas užimti tam tikras pareigas.
„Taip pat amžiaus cenzas galioja paskirstant darbo krūvius, premijas, rengiant atostogų grafiką. Seniai žinoma taisyklė, kad pirmiausia geriausius kąsnelius pasirenka vyresni žmonės, o jaunimui – jau kas lieka“, - įsitikinusi S. Mikulionienė.
Kai kurios užsienio šalių apklausos rodo, kad diskriminaciją dėl amžiaus patiria apie 46 proc. Europos gyventojų. Mokslininkė įsitikinusi, kad šie duomenys kiek išpūsti, tačiau nerimauja, kad Lietuvoje problema apskritai nuvertinama.
„Nemažai žmonių Lietuvoje mano, kad apie problemą kalbama tik dėl per didelio kai kurių žmonių jautrumo. Kiti pritaria, kad šios rūšies diskriminacija yra, tačiau teigia, kad jos išvengti neįmanoma, taigi savotiškai jai pritaria“, - teigė pašnekovė.
8 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų specialioms priemonėms, užtikrinančioms lygias galimybes darbo rinkoje įvairaus amžiaus žmonėms. Kita vertus, kas antras-trečias respondentas pateisintų darbdavį, jei šis nepriima asmens dėl jo amžiaus.
Aktyvesnės – moterys
41 atveju tarnyba negalėjo atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nepriklausė jos kompetencijai (skųstasi dėl gyvenamosios vietos, socialinės padėties, profesijos, informacijos žiniasklaidoje turinio). Tokiais atvejais tarnyba besiskundžiančiam asmeniui nurodė kompetentingą instituciją – dažniausiai policiją, prokuratūrą, teismą, Sodrą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Seimo kontrolierių įstaigą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, vartotojų teisių apsaugos organizacijas.
Daugiausiai skundų pateikta dėl galimų pažeidimų prekių ir paslaugų (49), darbo santykių (46), valdžios ir valdymo institucijų veiklos (23), švietimo įstaigų veiklos (4) srityse.
Tais atvejais, kai galima buvo nustatyti pareiškėjo gyvenamąją vietą, daugiausiai skundų buvo iš Vilniaus apskrities (81), tačiau skundų sulaukta iš visų apskričių: iš Kauno gauti 23 skundai, Klaipėdos – 7, Šiaulių – 4, Panevėžio – 5, Marijampolės – 2, Alytaus – 1, Telšių – 2, Tauragės – 3. Utenos – 6. 2006 m. nesiskundė Utenos apskrities gyventojai, o 2005 m. skundų negauta iš Marijampolės bei Panevėžio. Ženkliai sumažėjo netirtinų skundų dalis.
„Žmonių aktyvumui ir nesitaikstymui su pažeidimais įtakos galėjo turėti faktas, kad 2007 m. buvo paskelbti lygių galimybių visiems metais“, - svarstė A. Burneikienė.
2007 m. moterys skundėsi šiek tiek dažniau (41) nei vyrai (38). Tiesa, lytis nustatyta ne visais atvejais, nes dalis skundų buvo anoniminiai arba gauti iš juridinių asmenų. Per visus tarnybos gyvavimo metus visada kiek dažniau skųsdavosi moterys, išskyrus 2000 m..