Numatyta, kad rinkliava turėtų būti įvesta iki 2013 metų. Tačiau jau šiemet bus pradėti rengti naujai tvarkai įgyvendinti reikalingi dokumentai.
Už naujos rinkliavos įvedimą atsakingas Miesto ūkio departamentas. Jo direktorius Alfonsas Šimkus apie naujus mokesčius nelabai norėjo kalbėtis.
„Aišku, kad ateityje rinkliava bus. Bet čia dar tik ateitis“, – A.Šimkus kvietė klaipėdiečius dar kelerius metus nesinervinti.
Jis be kita ko kratėsi ir atsakomybės bei ragino kreiptis į bendrovę „Klaipėdos vanduo“, nes ji esą ir prižiūri paviršinių nuotekų tinklus.
Tačiau bendrovei „Klaipėdos vanduo“ tokie tinklai nepriklauso. Jie yra uostamiesčio savivaldybės nuosavybė.
Tiesa, kol kas bendrovė lietaus nuotekų tinklus prižiūri. Tačiau kai bus įvesta vietinė rinkliava, turės būti skelbiamas konkursas, kurį laimėjusi bendrovė tinklus ir prižiūrės. Todėl „Klaipėdos vanduo“ ir vietinė rinkliava už lietų gali būti visiškai nesusiję.
Mokestis už švarius batus
Savivaldybė dėjo nemažai pastangų, kad būtų galima įvesti rinkliavą už lietų. Pirmiausia ji užsakė parengti Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialųjį planą. Už jį sumokėjo mokesčių mokėtojų pinigais.
Specialųjį planą rengė viešoji įstaiga „Nacionalinių projektų rengimas“.
Rengiant jį buvo išaiškinta, kad šiuo metu apie 30 proc. lietaus nuotekų tinklų yra ypač prastos būklės. Mieste yra šešiolika problemiškų vietų, kur nuotekų tinklai yra per mažų pajėgumų, kad surinktų visus kritulius, todėl patvinsta gatvės.
„Šis planas buvo stimulas idėjai apie rinkliavą už lietaus nuotekų priežiūrą“, – neslėpė „Nacionalinių projektų rengimo“ ekspertas Mindaugas Rimeika. – „Jei gyventojai nemokės už lietaus nuotekų pašalinimą, tai tuomet reikėtų užvirinti tinklų vamzdžius ir tegul visas miestas skęsta. Žmonės nori vaikščioti švariais batais, tačiau nenori už tai mokėti“.
Tačiau vadovaujantis tokia logika klaipėdiečiai taip pat turėtų mokėti mokesčius už gatvių remontą, šaligatvių valymą, ar kitos infrastruktūros, kuria naudojasi, priežiūrą.
Žmonės kas mėnesį valstybei moka gyventojų pajamų mokesčius, socialinio draudimo įmokas, galiausiai atsiskaito už komunalinius patarnavimus.
Įmonės yra priverstos kiekvieną mėnesį skirti pinigų taršai mažinti, keliams tiesti ir kitiems gyvenimo patogumams gerinti. Tad sunku suvokti, kodėl gyventojus reikia apkrauti dar vienu mokesčiu.
Įmonės jau moka
Dabar lietaus nuotekų tinklus eksploatuoja „Klaipėdos vanduo“. Jų remonto ar atnaujinimo darbus organizuoja savivaldybė ir už juos sumoka iš miesto biudžeto.
„Klaipėdos vandens“ Ekonomikos skyriaus viršininkė Eglė Alonderienė teigė, kad tinklų eksploatacijos išlaidos padengiamos iš įmonių surinktų pinigų.
Visos Klaipėdos bendrovės, kurios turi nors kiek teritorijos, moka mokestį už lietaus nuotekų tinklus.
Per mėnesį už hektarą teritorijos ploto reikia sumokėti 102 litus be pridėtinės vertės mokesčio.
Nors A.Šimkus bandė įtikinti, kad tokį mokestį moka ir kai kurių daugiabučių namų bendrijų žmonės, E.Alonderienė tai paneigė.
Jos teigimu, už lietų kol kas nemoka nė vienas gyventojas.
Kituose šalies miestuose žmonėms taip pat nereikia mokėti už lietaus nuotekų tinklų priežiūrą. Jų ir neketinama apmokestinti.
Surinks 300 mln. litų
„Situacija yra tokia, kad tikrai pribrendo būtinybė, jog kažkas smarkiai susirūpintų paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra ir priežiūra. Tam reikia pinigų. Matyt, todėl klaipėdiečiai ir bus apmokestinti“, – svarstė E.Alonderienė.
Kol kas neaišku, koks bus rinkliavos dydis. Tačiau nesunku prognozuoti, kad naujas mokestis bus skaičiuojamas pagal gyventojo buto plotą – tarifas per mėnesį už kvadratinį metrą.
Taip pat galima spėti, kad skaičiuojant tarifą bus atsižvelgiama, kiek Klaipėdoje per mėnesį vidutiniškai iškrinta kritulių.
Nustatant rinkliavą bus įskaičiuota ir tai, kad reikia pastatyti 83 lietaus vandens valymo įrenginius.
Be to, iki 2022 metų norima atnaujinti arba tiesti 110 kilometrų naujų tinklų. Visi šie darbai preliminariai gali kainuoti apie 300 milijonų litų. Pinigai neabejotinai bus surinkti iš miestiečių.