Bankas bijo, kad afera nebūtų pakartota
Ukmergės rajone gyvenęs 58 metų šešis kartus teistas Valdemaras Jablonskas ir 22 metų ukmergiškis Lukas Kokmantas antradienį stojo prieš Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą. Savo kaltę pripažįstančių kaltinamųjų teisme laukė nemaloni staigmena – nukentėjusiuoju pripažintas „DnB NORD" bankas pareiškė patikslintą civilinį ieškinį.
Bankas nori prisiteisti ne tik pasisavintus 1 mln. 136 tūkst. 206 litus, bet ir 500 tūkst. Lt neturtinę žalą. Be to, pinigus praradęs DnB NORD iš kaltinamųjų siekia prisiteisti palūkanas už pasisavintus pinigus..
Bendra ieškinio suma – 1 mln. 712 tūkst. Lt. „Oho", - išgirdęs ieškinio sumą sakė vienas kaltinamųjų.
Be to, bankui atstovaujantis advokatas paprašė baudžiamąją bylą nagrinėti uždarame posėdyje. Pasak teisininko, byloje bus pagarsinti klientams nežinomi duomenys apie banko veiklą. Be to, jis nurodė, kad žiniasklaidai paviešinus bylos detales gali kilti susidomėjimas tarp nusikalsti linkusių asmenų – esą jie taip pat gali bandyti pasisavinti pinigus iš banko.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Vytautas Antanėlis banko prašymą patenkino ir bylą nusprendė nagrinėti už uždarų durų.
Už sklypą gautus pinigus laikė banke
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Vilniaus apygardos prokuratūra V. Jablonską ir L. Kokmantą kaltina dokumentų suklastojimu, sukčiavimu bei pinigų pasisavinimu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaunietis Leonardas L. dar 2003-iaisiais kreipėsi į giminaitį Algimantą P. ir paprašė padėti atkurti nuosavybės teises į Kaune, Pramonės prospekte esantį 0,23 ha žemės sklypą. Netrukus pas notarą buvo patvirtinti dokumentai, kuriais Leonardas L. suteikė įgaliojimus veikti giminaičiui sklypo atgavimo bei pardavimo reikaluose.
2005-ųjų Kauno viršininko administracija Leonardui L. sklypą grąžino, o maždaug po pusmečio buvo pasirašyta preliminari sklypo pardavimo sutartis su vienu pirkėju. Netrukus Registrų centras Algimantui P. išdavė visus giminaičio sklypo dokumentus, kuriuos su banko ir kitais dokumentais, laikytais portfelyje, nenustatytas asmuo pavogė, kai Algimantas P. vienoje Kauno parduotuvių matavosi batus.
Apie vagystę buvo pranešta policijai, bet dokumentų nepavyko rasti. Netrukus sklypą jo savininkas pardavė, į jo sąskaitą banke buvo pervesti pinigai - 1 mln. 142 tūkst. Lt.
Giminaičio vardu veikęs Algimantas P. „DnB NORD" banke sudarė mėnesiui terminuoto indėlio sutartį, tačiau po mėnesio atėjęs į banką sužinojo, kad pinigai yra nuimti.
Pažintis prasidėjo gėjų klube
Įtariama, kad portfelį su dokumentais atsitiktinai galėjo pavogti koks nors smulkus vagišius, kuris, radęs vertingų dokumentų, nusprendė juos parduoti. Kol kas neaišku, kas juos įsigijo, tačiau įtariama, kad vienas pirkėjų galėjo būti kaunietis, pravarde „Lenkas".
Kadangi 2006-ųjų viduryje Vilniaus krašte daugeliui žmonių buvo grąžinta žemė, bankuose dažnai lankėsi staiga praturtėję senyvo amžiaus žmonės. Bankų darbuotojai buvo pripratę prie jų vizitų, todėl ne visada reikiamai patikrindavo jų dokumentus. Būtent senyvo amžiaus žmogaus prireikė ir „Lenkui", turėjusiam pavogtus dokumentus.
Už grotų teismo laukęs L. Kokmantas tyrimo metu pasakojo, kad 2006-ųjų pradžioje sostinės gėjų klube „Men's Factory" susipažino su "Lenku", kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo. Šis pasiūlė užsidirbti pinigų – tiesiog tereikėjo surasti maždaug 60 metų vyriškį.
Ukmergiškis teigia autobusų stotyje suradęs vieną vyrą, tačiau kai šis suprato, kad bus įveltas į aferą, pabėgo. Netrukus L. Kokmantas alaus bare susipažino su V. Jablonsku. Už 30 litų jis sutiko atvažiuoti į Vilnių.
Čia vyriškis buvo nuvežtas nufotografuoti į fotoateljė. Pagal jas buvo padaryti du suklastoti pasai – Leonardo L. ir Algimanto P. vardais.
Pasinaudojus suklastotais dokumentais iš pradžių buvo bandoma žemės sklypą užstatyti nekilnojamojo turto agentūroje, bet kai paaiškėjo, jog sklypas jau parduotas, aferos organizatoriai ėmė ieškoti už sklypą gautų pinigų.
Į Kauno 12-ąjį notarų biurą nuvežtas V. Jablonskas prisistatė Leonardu L. ir paprašė surašyti įgaliojimą, kuriuo suteikė Algimantui P. veikti šio vardu. Kai įgaliojimas buvo įformintas, Leonardu L. prisistatęs vyriškis už jį pasirašė Notarinių veiksmų registre.
"Hansabankas" išmokėjo beveik 3 tūkst. Lt
Tada su suklastotais Algimanto V. ir Leonardo L. dokumentais V. Jablonskas ėjo per bankus ir ieškojo, kuriame yra atidaryta sąskaita ir laikomi už sklypą gauti pinigai.
Iš pradžių „Hansabanke" buvo rasta Leonardo L. vardu atsidaryta sąskaita. Suklastotą pasą pateikęs ir gavęs išrašą iš sąskaitos po kelių dienų V. Jablonskas nuėmė visus pinigus – 2 972 Lt (vėliau šiuos pinigus bankui turėjo grąžinti juos išmokėjusi kasininkė, kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja).
Po kiek laiko V. Jablonskui pavyko išsiaiškinti, kad Algimanto P. vardu „DnB NORD" banke yra atidaryta sąskaita, kurioje laikomi už sklypą gauti pinigai. Per du kartus su suklastotu dokumentu šešis kartus teistas ukmergiškis nuėmė 190 tūkst. Lt.
Kad nekiltų įtarimų, netrukus jis „Parex" banke atsidarė sąskaitą, į kurią pervedė „DnB NORD" likusią sumą – beveik milijoną.
Už darbą „Lenko" nurodymu V. Jablonskas gavo 5 tūkst. litų, be to, keletą kartų jam buvo išmokėta po keliasdešimt litų maistui. Be to, vyriškiui buvo nupirkti naujo drabužiai bei odekolonas.
L. Kokmantas už tarpininkavimą prisipažino gavęs 10 tūkst. Lt. Kiti pinigai buvo perduoti „Lenkui". Prokurorai įtaria, kad visų pinigų jis negavo – turėjo atiduoti savo bendrams.
Pasisavinti pinigai nerasti
L. Kokmantas ir V. Jablonskas savo kaltę pripažino. Tik jų dėka pavyko nustatyti galimą aferos organizatorių – „Lenką". Pareigūnai teigia turėję jo nuotraukų, tačiau jo negalėjo surasti, nes, kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo įsigijęs keliolika suklastotų dokumentų.
Sulaikymo metu su juo dvejus metus gyvenusi mergina net nežinojo jo tikrojo vardo ir pavardės. „Lenko" policija ieškojo nuo 1998-ųjų dėl sukčiavimo. Įtariama, kad jis taip pat apgavo ir kitas bendroves – pateikęs suklastotus dokumentus įsigijo įvairių vertingų prekių lizingo būdu.
Šiuo metu „Lenkas" teismo laukia už grotų. Jam ir „DnB NORD" banko byloje teisiamiems kaltinamiesiems gresia įkalinimas iki aštuonerių metų. Jeigu teismas juos pripažins kaltais, jiems teks atlyginti žalą bankui, tačiau realiai jie jokio turto neturi.
Iš „DnB NORD" banko pasisavinti pinigai iki šiol nerasti.