Šulinių vandens kokybė – savininkų reikalas

Tokią šiltą ir lietingą žiemą, kokia buvo šiemet, kai itin daug paviršinio vandens, specialistai ragina išsitirti šachtinių šulinių vandenį, o maistui naudoti tik virintą. Atlikti tyrimai rodo – Panevėžio apskrityje mikrobiologiškai užteršta 30–50 procentų šulinių, nitratų kiekis leistinas normas viršija daugiau nei pusėje šachtinių šulinių.

Šachtinius šulinius, kurių daugiausia yra atokesniuose kaimuose ir vienkiemiuose, tačiau pasitaiko ir miestuose, nuolat maitina ne tik gruntiniai, bet ir paviršiniai vandenys. Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas tvirtina – didžioji jų dalis dėl žmonių ūkinės veiklos užteršta.

Prioritetas - kūdikiams

Centro direktorius sakė, kad Visuomenės sveikatos centras nemokamai tiria tik nėščiųjų ir vaikus iki pusės metų auginančių šeimų šachtinių šulinių vandenį. Mat kas nepavojinga suaugusiajam, gali kelti pavojų kūdikiui, ypač maitinamam namuose gaminamu maistu.

Likusieji vandens kokybe privalo pasirūpinti patys. Centras per metus Panevėžio apskrityje patikrina 300–400 šachtinių šulinių. Rezultatai nėra džiuginantys. Tyrimai rodo – daugiau nei pusė šulinių užteršti nitratais, kartais cheminė tarša leistinas normas viršija 30–50 kartų.

Būtina valyti

E.Vilčinskas akcentavo: specialistai rekomenduoja du kartus – pavasarį ir rudenį – arba nors kartą per metus valyti šachtinius šulinius, iškuopti dumblą, užtaisyti plyšius. Pagal galiojančias sanitarines ir higienos normas, paplavų duobės, tvartai, mėšlidės, garažai turi būti ne arčiau kaip 25 metrai nuo šulinių. Tyrimai rodo, jog dažniausiai šuliniai užteršiami dėl žmogaus ūkinės veiklos.

Lietuvoje gruntinis vanduo geras

E.Vilčinsko teigimu, Panevėžyje ir didesniuose miesteliuose gana geri vandentiekio tinklai, dėl vandens užterštumo problemų nėra. Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, gruntiniai vandenys neblogos kokybės. Todėl rekomenduojama gyvenvietėse ir kaimuose plėsti vandentiekio tinklus arba įsirengti gręžtinius daugiau kaip 10 metrų gylio šulinius ir naudoti gruntinius vandenis.

Visuomenės sveikatos centro vadovas E.Vilčinskas ne kartą akcentavo, kad šulinių vandens kokybe privalo rūpintis patys jų savininkai. Tyrimus, kainuojančius apie 30 litų, direktorius pataria atlikti Aplinkos apsaugos departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitose atestuotose laboratorijose.