Nauja rektorių rinkimo tvarka – vienas principų, įtvirtintų birželį pasirašytame politinių partijų susitarime. Jame numatyta, kad studentai turės mokėti už studijas įmokas, kurių dydį pagal valstybės nustatytą intervalą nustatys patys universitetai. Valstybė įsipareigojo užtikrinti efektyvią paskolų sistemą, sutartis numatė, kad gerai besimokantiems studentams už mokslą mokėti nereiks. ŠMM įpareigota parengti įstatymo pataisas, kuriose turėjo atsispindėti partijų sutarti principai.
Prezidentūra: reformos neliko
„Dabartinis įstatymo projektas, lyginant su partijų susitarimu, visiškai nereforminis – jis tik įtvirtina dabartinę situaciją. Gal jis ateičiai ir atveria kai kurias perspektyvas, bet nejudina aukštojo mokslo ir studijų sistemos į priekį, į ateitį. Manau, kad po to kilusi studentų ir visuomenės reakcija - nusivylimu ir yra pagrįsta“, - DELFI sakė prezidento patarėja Nerija Putinaitė.
Pasak jos, tai, kad ministrų kabinetas įstatymo projektui pritarė, rodo Vyriausybės politikos kryptį – nesirengiama nieko keisti. N. Putinaitė teigė, jog kompromisas dėl rektorių rinkimo tvarkos – paskutinis taškas, kuris buvo likęs iš partijų susitarimo reforminių įžvalgų.
Patarėja taip pat pastebi, kad naujajame projekte neužtikrinama efektyvi paskolų sistema. Partijų susitarime kalbėta ir apie mokslininkų asociacijų stiprinimą, pažymėta, kad jos galėtų užimti didesnį vaidmenį politikos formavime. Nors asociacijos įstatyme paminėtos, N. Putinaitės teigimu, didesnio vaidmens joms neskiriama.
N. Putinaitė atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte neliko studentų krepšelio principo – sistemos, kai lėšos eina paskui studentą. „Jeigu mes galime sakyti, kad ėjimas į reformą buvo su šūkiais „konkurencingumas, prieinamumas ir kokybė“, tai, man atrodo, konkurencingumo ten nebelieka, prieinamumas priklausys nuo situacijos, o tai, kas skatins kelti studijų kokybę, lieka taip pat neaišku“, - aiškino prezidento patarėja.
„Labai abejočiau, ar tai galima vadinti reforma“, - sakė N. Putinaitė. Pasak jos, prezidentas artimiausiu metu turėtų išreikšti savo poziciją.
Kapituliacija prieš stagnatoriškas jėgas
„Ministrė sveikina mus visus su pasiektu kompromisu, o mes manome, kad įvyko gėdinga kapituliacija prieš stagnatoriškas aukštojo mokslo jėgas. Grubiai sulaužytas parlamentinių partijų susitarimas, kurį, beje, pasirašė taip pat ir valdantieji socialdemokratai, – o visos realią reformą skatinančios nuostatos išplautos“, – įsitikinęs Tėvynės sąjungos (konservatorių) švietimo grupės vadovas Mantas Adomėnas, dalyvavęs reformos modelį rengusios grupės darbe.
Tėvynės sąjungos frakcija, svarsčiusi įstatymo projektą, jam nepritarė. Konservatorių teigimu, jame iš esmės nebeliko reformos turinio – jis tik aprašo esamą padėtį. Esą užuot sprendęs Lietuvos aukštojo mokslo kokybės ir konkurencingumo problemas ir skatinęs aukštąsias mokyklas keistis, Vyriausybės siūlomas įstatymas sudaro sąlygas įsitvirtinti ir gilėti aukštojo mokslo nuosmukiui.
Kaip teigiama konservatorių pranešime, studijų srityje nebelieka paskatų aukštųjų mokyklų konkurencijai ir kokybės augimui, kadangi įstatyme nebesilaikoma principo „lėšos paskui studentą“ ir nenumatyta veiksminga paskolų sistema. Nebelieka universitetų atskaitomybės visuomenei ir visuomenės dalyvavimo universitetų valdyme. Pažymima, jog įstatyme siūloma universiteto tarybos sudarymo ir rektorių rinkimo tvarka sudaro prielaidas stagnacijai ir „rektoratų feodalizmui“ įsitvirtinti. Mokslininkų asociacijos nevaidina jokio vaidmens formuojant mokslo politiką. Konservatoriai piktinasi, kad į aukštojo mokslo sistemos paraštę visiškai nustumtos nevalstybinės aukštosios mokyklos.
G.Viliūnas: reforma vyksta
ŠMM sekretorius Giedrius Viliūnas aiškina, kad iš 14 partijų susitarime išdėstytų punktų įstatymo projekte aiškiai prasilenkiama tik su vienu – nuostata dėl universitetų valdymo, pagal kurią rektorių turėtų skirti universiteto taryba.
„Apibendrintai šnekant, reformos dvasia ir kūnas yra likę, o kad yra tam tikrų pakeitimų, daryta nuolaidų - demokratijos proceso dalis – reikia derinti įvairius interesus ir nuomones. Ministerija taip ir žiūri“, - aiškino G. Viliūnas.
Jis teigė, kad universitetų rektorių rinkimų klausimas problemiškas ir sunkiai sprendžiamas visose šalyse. „Antras dalykas, tos problemos tokios atsakingos, kad teisingiausia jas iki galo išspręsti Seime. Jei norės, parlamentarai galės atstatyti kitas redakcijas, pasiūlyti savas arba patvirtinti esamas kompromisines“, - įsitikinęs ŠMM sekretorius.
G. Viliūnas mano, kad ŠMM jai pavestą darbą padarė iki galo – aiškinosi, diskutavo, siūlė alternatyvas. Galutinį sprendimą, pasak jo, priėmė Vyriausybė.
Kalbėdamas apie paskolų sistemą G. Viliūnas priminė, kad dar spalį Vyriausybė, tardamasi dėl reformos finansavimo, nusprendė, jog „skuboto sprendimo daryti nereikia“. „Vyriausybės valia radikalių sprendimų šioje dalyje nepadaryta, bet tai nereiškia, kad ši sritis nebus kaip nors reformuojama“, - tikino pašnekovas.
Jis nesutiko su N. Putinaitės mintimi, kad reforma nevyksta. Pasak sekretoriaus, per daug dėmesio skiriama universitetų valdymo klausimams. G. Viliūnas aiškino, kad reformos dalimi laikytinas ir vykstantis teisinės bazės atnaujinimas, mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimas, programinio konkursinio mokslo finansavimo formavimas.
Priešinasi ir studentai
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų lyderiai patvirtino rezoliuciją, kuria pasmerkė Vyriausybėje patvirtintą įstatymo projektą.
„Kompromisiniame Vyriausybės susitarime dėl aukštųjų mokyklų valdymo įtvirtinta nuostata dėl rektoriaus rinkimų Senate ne tik nėra progresyvi aukštojo mokslo kokybės atžvilgiu, bet skatina tolesnę pasenusios ir uždaros aukštojo mokslo sistemos raidą“, - rašoma studentų patvirtintame dokumente.
„Deja, šiandien akivaizdu, jog progresyvių sprendimų aukštųjų mokyklų viduje tikėtis negalime. Apie sistemos uždarumą byloja siaurų interesų grupuočių susitarimai Vyriausybėje, vengimas atsisakyti rektoriaus kaip „Dievo vietininko“ universitetuose pozicijos.
Aukštojo mokslo sistemos kokybės nepasieksime, jei nesikeis pačių aukštųjų mokyklų valdymas, bet tam šiuo metu reikia išorinio postūmio, kuriuo galėtų tapti ryžtingas sprendimas reorganizuoti universitetų tinklą šalyje“, - išplatintame pranešime teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Pasak LSS vadovo, pastarųjų savaičių įvykiai Vyriausybėje slapta derinant Seimui rengiamo naujojo Mokslo ir studijų įstatymo projektą tik patvirtina, kad vykdomosios valdžios institucijoms Lietuvoje reformas įgyvendinti praktiškai neįmanoma.