Teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja ir dabar galiojanti lėšų mokslui ir studijoms skyrimo metodika. Nors Vyriausybė savo nutarimu yra nustačiusi, kiek lėšų turi būti skiriama universitetams už vykdomas studijas, tačiau kasmet vienam studentui skiriama tik 47,5 proc. studijoms reikalingos sumos.
KT prieštaraujančios įstatymo nuostatos nustoja galioti nuo teismo sprendimo. G. Steponavičius sako, kad Vyriausybė skubiai turės keisti minėtą įstatymą, mat „teisėti studentų ir aukštųjų mokyklų lūkesčiai buvo pažeidžiami“. Parlamentaras mano, kad logiškiausia šias ir aukščiau minėtas įstatymo pataisas svarstyti kartu su Seimui pateiktais Mokslo ir studijų įstatymo projektais.
„Tai aiškus signalas aukštosioms mokykloms bei pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai, kad tokia biurokratine, reglamentacine, ribojančia veikla rezultato nepasieksi ir tos veiklos reikia atsisakyti“, - KT sprendimą komentavo G. Steponavičius.
Anot jo, gerai, jeigu žmonės nori lavintis ir tam pasiruošę skirti savo lėšas. „Tai tik patvirtina žmogaus norą mokytis. Visame pasaulyje bendra tendencija, kad kuo toliau, tuo labiau studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose skaičius auga ir masiškumo tendencijos išlieka“, - sakė G. Steponavičius, paklaustas, ar po KT sprendimo neįžvelgia masinio aukštojo mokslo grėsmės.
ŠMM: valstybė greičiausiai pasvers, kiek vietų pajėgi finansuoti
„Pasakyti, ar šiais metais iš tikrųjų keisis priimamų studentų skaičiai ir kiek jie keisis, iš tikrųjų sunku. Savo sprendimus priims ir aukštosios mokyklos“, - aiškino ŠMM sekretorius Giedrius Viliūnas. Vidurdienį paskelbtą KT sprendimą kol kas analizuoja ministerijos teisininkai.
Pasak jo, KT nutarimas išsprendžia neaiškumus, dėl kurių strigo su finansavimu susiję mokslo ir studijų reformos aspektai. G. Viliūnas aiškina, kad pasirodžius KT sprendimui, be abejonės, reikės taisyti kai kuriuos teisės aktus.
Tačiau jis abejoja, ar dar šalyje yra studentų, nepatenkančių į aukštąsias mokyklas. „Iki šiol daugiausia diskutuota apie tai, kad iš esmės patenka visi galintys ir negalintys studijuoti universitetuose, kad tas nežabotas visų studentų priėmimas nėra geras reiškinys“, - kalbėjo G. Viliūnas.
G. Viliūnas sakė, kad KT pareiškus sprendimą dėl lėšų skyrimo metodikos prieštaravimo Konstitucijai, Vyriausybė studijoms turėtų skirti daugiau pinigų arba sumažinti remiamų studentų skaičių.
„Pinigų, kaip žinote, reikia ir mokytojų algoms didinti, dėstytojų algos taip pat „neperšoka“ mokytojų algų vidurkio. Manau, vargu ar valstybė galės padidinti savo finansuojamų vietų skaičių“, - spėjo ŠMM sekretorius. Jis svarstė, kad po šio sprendimo valstybė rems tik geriausius studentus - bus realistiškai pasverta, kiek studijų vietų valstybė pajėgi finansuoti.
DELFI primena, kad į KT, siekdami, kad įstatymas nevaržytų žmonių teisės studijuoti valstybinėse aukštosiose mokyklose savo lėšomis, kreipėsi 30 parlamentarų grupė. Išaiškinti, ar teisėtai studentai gauna tik pusę studijoms reikalingos sumos į KT kreipėsi prezidentas.