Legalus tik vienas preparatas
Anot medikų, labiausiai sveikatai kenkiantis nelegalus preparatas lieknėjimui – „Lida“, kuriuo prekiaujama turguose ir internete. Nors šis produktas įvardijamas kaip žolinis, nepageidaujamas reakcijas sukelia jame esanti cheminė medžiaga sibutraminas.
„Lietuvoje registruotas ir legaliai pardavinėjamas yra tik vienas vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra sibutraminas – tai „Reductil“. Jame šios cheminės medžiagos kiekis yra griežtai apskaičiuotas kiekvienoje kapsulėje, efektyvumas ir šalutinis poveikis ištirtas klinikiniais tyrimais. Vaistas yra receptinis“, - perspėjo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas.
Tuo tarpu preparato „Lida“ sudėtyje esantis sibutramino kiekis tiksliai nežinomas, o kitų sudedamųjų dalių poveikis žmogaus organizmui nėra ištirtas.
„Ūmių apsinuodijimų gydyti neteko, tačiau žmonių skambučiai netyla jau keletą metų: pradeda svaigti galva, atsiranda pykinimas, vėmimas. Šios reakcijos gali atsirasti preparatą vartojant su kai kuriais kitais vaistais arba tiesiog jo padauginus. Be to, žmogus turi labai gerai žinoti, ar apskritai preparatą gali vartoti. Pavyzdžiui, tai draudžiama, jei padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas, žmogus serga hepatitu.
Panaši padėtis ir su medicininės paskirties produktais – pavyzdžiui, kaliu. Žmonės išgirsta, kad kaimynui padėjo, ar pamato reklamą – ir perka. Vėliau tenka gydytis nuo medikamento sukeltų pasekmių“, - pasakojo gydytojas.
„Nekaltų žolių nebūna?“
Kai žmogus nustoja vartoti preparatą, pasekmės dažniausiai praeina savaime. Tačiau tam tikrais atvejais preparatas gali būti itin sunki komplikacija – serotonino sindromas, kuris pasireiškia sąmonės praradimu, karščiavimu, drebuliu, kartais – traukuliais. Su vienu tokiu atveju teko susidurti ir Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro vyriausiajam gydytojui Robertui Badarui.
„Ši būklė nėra labai pavojinga gyvybei – mirties atvejai reti, tačiau būsena pakankamai nemaloni. Kartais žmonės netgi patenka į psichiatrijos ligonines. Žmonės lieknėjimo preparatus dažnai laiko nepavojingomis žolelėmis, tačiau su antidepresantais bei kai kuriais kitais medikamentais, kurie taip pat didina serotonino kiekį organizme, jos gali tapti nuodu“, - teigė gydytojas.
Anot R. Badaro, valstybės struktūros turėtų pasirūpinti, kad žolinių preparatų aprašyme būtų aiškiai pateikta jų sudėtis bei nurodyta, su kuo jų vartoti negalima.
„Nereikia manyti, kad žolytė – visai nekaltas dalykas. Tokių tobulų dalykų, kokius sukūrė gamta, žmogus vargu, ar sukurs, - įsitikinęs pašnekovas. – Be to, žmonės įsivaizduoja, kad kuo daugiau tablečių praris, tuo geriau bus. Kaip tame anekdote: „Daktare, duokite man vaistų nuo godumo. Ir kuo daugiau, kuo daugiau!“
Vaistai iš po skverno
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaistinių preparatų rinkoje pasitaiko 10-15 proc. falsifikuotų preparatų. Jie dažniausiai platinami internetu ar kitose nelegalios prekybos vietose. Nors dėl preparato „Lida“ nesaugumo daug diskutuota, Lietuvoje jis nevertinamas kaip falsifikatas. Jo žmonės gali lengvai įsigyti internetu arba turguje. Anot toksikologų, pastaraisiais metais šiuo preparatu prekiaujama ir kai kuriose šalies vaistinėse.
„Panašaus fenomeno, kai vaistai parduodami turguje, nepamatysite daugiau niekur Europoje, - teigė Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro vyriausiasis gydytojas Robertas Badaras. - O pas mus Kalvarijų turguje jie pardavinėjami kioskelyje prie pat įėjimo. Ir žmonės perka – juk pigiau“.
Dar didesnį susirūpinimą medikams kelia tai, jog Lietuvoje neregistruotas preparatas „Lida“ kai kuriose vaistinėse yra siūlomas kaip receptinio Reductil pakaitalas.
Anot R. Purvanecko, tai neetiškas ir netgi nusikalstamas savivaliavimas, todėl kurį medikai kreipėsi į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją prašydami užtikrinti, kad mūsų šalies vaistinėse nebūtų prekiaujama neaiškios sudėties sveikatai pavojingais preparatais.