„Aš, kaip ministras pirmininkas, prisiimu visą atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir esu įsitikinęs, kad Vyriausybė, nepaisant nuolatinių trukdymų, tinkamai atliko savo pareigas, ir valstybės interesai visiškai įgyvendinti atominės elektrinės projekte", - tvirtina G. Kirkilas. Jis taip pat tikisi, kad tokią pat atsakomybę prisiima ir šio projekto priešininkai, „įvairiausiais būdais siekę ir dabar siekiantys, kad šis projektas nebūtų laiku įgyvendintas".
Interpeliacijoje surašytos beveik dvi dešimtys klausimų, kurių dauguma susiję su Lietuvos energetika: Atominės elektrinės įstatymo rengimas, derybos su „NDX energija", LEO LT steigimas, būsimos atominės elektrinės statybos bei elektros kainos. Interpeliacijos tekstą pasirašę politikai taip pat priekaištauja Vyriausybės vadovui dėl infliacijos, mokytojų atlyginimų, žemės reformos, korupcijos.
Kalbėdamas apie naujos atominės elektrinės projektą, G. Kirkilas užtikrino, kad tiek derybinė darbo grupė, tiek Vyriausybė nuosekliai laikėsi ir laikosi Seimo priimtų įstatymų ir konkrečiai Atominės elektrinės įstatymo nuostatų. Jis taip pat pabrėžė, kad derybos yra ne vienos kurios nors šalies monologas ir kalbėjimas su savimi, o abiejų derybų šalių dialogas. Premjeras tvirtina, kad kaltinimai Vyriausybei, kad ji buvo nepasirengusi deryboms, yra nepagrįsti.
„Vyriausybė atsakingai rengėsi nacionalinio investuotojo formavimui. Jokio išankstinio susitarimo su privačiu investuotoju negalėjo būti, išskyrus bendrai deklaruotą siekį pastatyti naują atominę elektrinę ir elektros tiltus, siekti energetinės nepriklausomybės. Neatsakingi ir niekuo nepagrįsti Seimo narių kaltinimai Vyriausybei dėl kažkokio išankstinio susitarimo, metami siekiant diskredituoti atominės elektrinės projektą, yra nesuprantami ir turėtų būti adresuoti kitiems asmenims", - savo atsakymuose pareiškė G. Kirkilas.
Jis aiškina, kad, derybų metu nepavykus sutarti dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės vertės, šie du objektai buvo "išimti" iš nacionalinio investuotojo sudėties. „Kaltinimai Vyriausybei šiuo aspektu yra nesuprantami ir nepagrįsti, nes šie du objektai niekur nedingsta ir lieka valstybės žinioje", - sako jis.
Konkrečios naujoje atominėje elektrinėje pagaminamos elektros energijos kainos prognozės, G. Kirkilo teigimu, yra praktiškai neįmanomos. "Šiandien atsakingai galima būtų pasakyti tik tai, kad ši kaina bus konkurencinga. Todėl šia statyba domisi ir užsienio partneriai, siekiantys turėti pigesnės elektros energijos", - sako jis.
Savo atsakymuose Seimui Vyriausybės vadovas nesutinka su priekaištais dėl mokytojų atlyginimų. Pasak jo, nuo 2008 m. sausio 1 d. ne tiktai mokytojams, bet ir visiems kitiems pedagogams algos padidintos 15 proc.: 11,3 proc. padidinta bazinė mėnesinė alga ir dar 3,7 proc. - tarifinio atlygio koeficientas.
Vyriausybės šių metų kovo 5 d. nutarimu patvirtinta Ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa. G. Kirkilo teigimu, pagal šią programą pedagogų darbo užmokestis nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. bus padidintas 20 proc. ir programos įgyvendinimo laikotarpiu padidės vidutiniškai 92 procentais.
G. Kirkilas pažymi, kad Lietuva sugebėjo išlaikyti žemesnius infliacijos rodiklius nei kai kurios naujos ES šalys. "Šiandien, kai pastebimas ekonomikos augimo švelnus sulėtėjimas, labai svarbu neperlenkti lazdos su antiinfliacinėmis priemonėmis ir pernelyg nestabdyti augimo, kad tai nevirstų staigiu ūkio kritimu", - sako jis.
G. Kirkilo teigimu, Vyriausybė kartu su Lietuvos banku siekia subalansuotai stabdyti infliacijos augimą, kartu pernelyg nestabdydama bendrojo vidaus produkto augimo.
„Dirbant koalicinei mažumos Vyriausybei, Seimui priimant įstatymus, kuriems įgyvendinti reikia didelių išlaidų, nėra galimybės mažinti biudžetą. Kita vertus, atviros ES darbo rinkos konkurencija verčia sparčiai didinti atlyginimus", - sako G. Kirkilas.
Lietuvoje veikiant valiutų valdybai ir esant fiksuotam euro atžvilgiu lito kursui Vyriausybė, pasak jos vadovo, gali veikti infliaciją, tik taupydama biudžeto lėšas ir mažindama valstybės išlaidas.
Premjeras taip pat pažymi, kad darbo užmokesčio ir pensijų augimas lenkia infliaciją - konservatyviais vertinimais, darbo užmokestis ir pensijos pernai vidutiniškai didėjo bent 20 procentų.
G. Kirkilas pripažįsta, kad mažinant skurdą ir socialinę atskirtį padaryta dar ne viskas. "Iš tiesų, socialinės skurdo mažinimo programos atsiliko nuo pajamų diferenciacijos augimo (tuo pačiu didindamos santykinio skurdo matavimo rodiklius). Ir tai yra per mažo pajamų perskirstymo rezultatas. Esu įsitikinęs, kad būtina didinti pajamų perskirstymą keičiant mokesčių sistemą ir taip mažinant ne tik absoliutų, bet ir santykinį skurdą", - sako jis.
Skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti 2007-2008 m. yra vykdoma daugiau kaip 130 priemonių, kurių bendram finansavimui iš įvairių šaltinių reikės apie 3,8 mlrd. litų.
Vyriausybės vadovas tebetvirtina, kad žemės reforma iš esmės yra baigta, žemė yra grąžinta daugumai Lietuvos gyventojų. Jo duomenimis, nuo žemės reformos pradžios iki 2008 m. kovo 1 d. pateikta 713,5 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 3,98 mln. hektarų kaimo vietovėje. Iki šios datos 713 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 3,85 mln. hektarų. Tai sudaro 96,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
„Suprantu, kad dar liko Lietuvos piliečių, kuriems dėl įvairių priežasčių nuosavybė nėra grąžinta, ir tai turi būti padaryta. Tačiau nemažą dalį dar likusios negrąžintos žemės procentų sudaro išvadų perpardavinėtojai. Manau, kad artėja laikas politiniam sprendimui, kuris paskatintų pavienius dar neapsisprendusius piliečius apsispręsti dėl vietos, kol dar yra laisvos grąžinamos žemės, ar kompensacijos formos, ir sustabdytų išvadų pirkimą ir pardavimą", - sako G. Kirkilas.
G. Kirkilas pripažino, kad kova su korupcijos apraiškomis - vienas sunkiausių uždavinių, su kuriais tenka susidurti.
„Esu įsitikinęs, kad pagrindinės korupcijos šaknys susijusios su mūsų biurokratiniu veikimu, jo neveiksmingumu - nuo seniūnijų per savivaldybes, apskritis, iki ministerijų. Esu įsitikinęs, kad vienintelė veiksminga priemonė naikinti korupciją administravimo srityje - mažinti sprendimų priėmimui reikalingas biurokratines procedūras, tuo pačiu - įvairaus lygio valdininkų galias interpretuoti teisės aktus", - sako jis.
G. Kirkilo nuomone, tai galima padaryti tik realiai įgyvendinant "vieno langelio" principą, vykdant nereikalingų institucijų "saulėlydį", plečiant piliečiams teikiamų paslaugų kiekį, naudojant elektronines ID korteles.
Premjeras pripažįsta, kad Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimas ne visai leido pasiekti jo užsibrėžtus aukštus tikslus iš esmės sumažinti korupcijos lygį šalyje.
Įvertinęs tai G. Kirkilas dar praėjusiais metais sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti naują Nacionalinę kovos su korupcija programą. Naujos redakcijos Nacionalinės kovos su korupcija programą ir jos įgyvendinimo priemonių paketą artimiausiu metu jis žada pateikti Seimui. Premjeras tikisi, kad tai bus kokybiškai visiškai nauja programa.
ELTA primena, jog partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotą interpeliaciją savo parašais parėmė 58 Seimo nariai, atstovaujantys Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijoms.
Kaip numato Seimo Statutas, Seime nagrinėjant interpeliaciją kalba interpeliacijos pateikėjų atstovas ir interpeliaciją gavęs pareigūnas. Po pastarojo kalbos ir atsakymų į Seimo narių klausimus rengiama diskusija. Joje dalyvauja pritariantys ir nepritariantys atsakymui į interpeliaciją Seimo nariai. Vėliau baigiamasis žodis suteikiamas interpeliaciją gavusiam pareigūnui ir interpeliacijos pateikėjų atstovui.
Po šių procedūrų Seimas turi sudaryti redakcinę komisiją, kuri rengs Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos. Jis turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte Ministro Pirmininko ar ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, Ministras Pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Kai ministras pirmininkas atsistatydina, privalo atsistatydinti visa Vyriausybė.